Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Pjūklai nugalėjo medžių saugotojus
Vakar Gegužių kaime, netoli Šiaulių, pradėti kirsti medžiai. Valdininkai išdavė visus leidimus, kokių tik reikalavo miškingos žemės savininkai. Nors šiuo metu miškų kirsti negalima — auga išperėti paukščiukai, daroma didžiulė žala gamtai. Vietoj miško bus gyvenamieji namai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Medžiai krito
Antradienį prasidėjo Gegužių kaimo, netoli Šiaulių, miško kirtimas, kuriam priešinasi nemaža kaimo gyventojų dalis. Penktadienį Gegužių kaimo bendruomenė kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą ir neleistų kirsti miško.
Šiaulių apygardos prokuratūros atstovo spaudai Martyno Povilaičio teigimu, šiuo metu atliekamas tyrimas — renkama medžiaga, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešojo intereso gynimo.
Vienas Gegužių kaimo bendruomenės narių Bronius Petravičius „Šiaulių kraštui“ stebėjosi, kad paisoma ne viso kaimo žmonių nuomonės, viešojo intereso, o tik savininko, norinčio iškirtus mišką statyti gyvenamuosius namus, interesų.
Vakar miške darbavosi šeši Rimanto Gorio individualios įmonės darbininkai. Darbas vyko ramiai, protestuojančių prieš kirtimą nebuvo.
Vyrai automobilyje turėjo visus dokumentus — iškirsti planuojamo ploto brėžinį, leidimą iškirsti pusę hektaro miško ir kitus.
Šiuo metu kertamo miškelio dalyje — ievos ir alksniai. Berželių beveik nepasitaiko. Vienas iš medkirčių sakė, kad kitose miškelio vietose yra vertingesnių medžių.
„Tašką“ miškeliui padėjo valdininkai
Leidimą Gegužių miškui kirsti pasirašė Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Remigijus Jočys. Šiuo metu valdininkas atostogauja.
Apie 2009 metų rugsėjo 21 dieną Šiaulių rajono Administracijos direktoriaus pavaduotojo Gintauto Domarko pasirašytą įsakymą, leidžiantį Gegužių kaimo žemės sklypuose, priklausančiuose Tamarai Arlauskienei keisti žemės paskirtį į individualių gyvenamųjų namų, gyventojai sužinojo tik iš medkirčių.
Pavaduotojas G. Domarkas, pasirašydamas įsakymą, vadovavosi Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išvadomis.
Tada Gegužių miškeliui ir buvo padėtas paskutinis taškas. Žemės paskirties keitimas iš miško žemės į gyvenamąją reiškia, kad miškelį leista iškirsti.
Šiaulių savivaldybė dar 2006 metais, nepatvirtinusi detaliojo plano, kuriame vietoj miško buvo numatyta gyvenamoji statyba, su sklypo savininkais bylinėjosi teisme. Tačiau Šiaulių apygardos teisme Savivaldybė pralaimėjo.
„Tendencija, kai politikai ir valdininkai remia miškų kirtimą pastebima ne tik Šiaulių rajone“, — sakė Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo “Aukuras“ pirmininkas, Žaliųjų judėjimo narys Darius Ramančionis.
Jo teigimu, visi miškai yra vertingi, todėl lengva ranka leisti juos kirsti nereikėtų.
„Miškas yra pažymėtas Šiaulių rajono miškų schemoje, Šiaulių rajono bendrajam plane, kaip miško paskirties žemė. Bet į bendrąjį planą neatsižvelgta. Tai ko tada vertas bendrasis planas“, — stebėjosi D. Ramančionis.
Jo teigimu, nuo gegužės iki rugpjūčio miškuose yra ramybės periodas — auga išperėti paukščiukai ir miškus kirsti šiuo laikotarpiu uždrausta. „Daroma didžiulė žala gamtai. Miško savininkų savanaudiškumas — ir tiek“, — sakė D. Ramančionis.
Rūpėjo, be ne visiems
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kad dar 2006 metais prasidėjo Gegužių kaime kovos dėl miško išsaugojimo, kai atgavęs žemę Gegužių kaimo gyventojas nutarė iškirsti miškelį. Tam reikėjo pakeisti miško paskirties žemę į gyvenamąją, kad galima būtų iškirsti mišką, o vėliau žemę paversti individualių gyvenamųjų namų statybos sklypais.
Kaimo bendruomenė tada aktyviai pasipriešino, nes miške, pasak kaimo gyventojų, gyvena retų paukščių, tuoktuvių puotas kelia tetervinai.
Gegužių miškas aplinkosaugininkų planuose netruko virsti krūmynais. 2006 metais Gegužių kaimo bendruomenė suskubo užsakyti topografinę miško nuotrauką. Paaiškėjo, jog aplinkosaugininkai krūmais vadina keturiasdešimt ąžuolų, uosį. Keli ąžuolai — dvikamieniai, trikamieniai. Pirmajame pasauliniame kare žuvusių karių atminimui auga gudobelių gojelis.
Gegužių miškas ribojasi su Rėkyvos botaniniu — zoologiniu draustiniu. Iškirtus miškelį, draustinis liktų „nuogas“. Draustinis driekiasi iki pat Rėkyvos ežero.
Į planuojamą gyvenamųjų namų teritoriją pateko ir vieno įspūdingiausių Šiaulių rajone gamtos ir kultūros paveldo objekto Akmenų rūžos (Velnio kelio), ledynų suformuoto akmeninio pylimo atkarpa. 2007 metais akmenų rūža privačioje žemėje sunaikinta.
Klubo Aukuras„ pirmininko D. Ramančionio pastangomis buvo įrodyta, kad Gegužių miškas patenka į “Natūra 2000“ teritoriją, Rėkyvos pelkės ir Dzidų miško vietovę, atitinkančią buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus.
„Natura 2000“ — tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, kuris jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines bei augalų ir gyvūnų rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei.
Teisinis „Natura 2000“ pagrindas yra dvi ES gamtos apsaugos direktyvos — Paukščių ir Buveinių. Šie teisiniai ES dokumentai yra susiję su natūralių buveinių, floros ir faunos apsauga.
KIRTIMAS: Vakar pradėtas pjauti Gegužių kaimo miškas — ramybės laikotarpiu, kai lizduose perimi jaunikliai.
Jono TAMULIO nuotr.
