Pa­tie­ka­lus dik­tuo­ja me­tų lai­kai

Pa­tie­ka­lus dik­tuo­ja me­tų lai­kai

Pa­tie­ka­lus dik­tuo­ja me­tų lai­kai

Šiau­lie­tė Jū­ra­tė Ba­ne­vi­čie­nė, ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja, dir­ban­ti Šiau­lių ra­jo­no Gil­vy­čių mo­kyk­lo­je, lai­mė­jo rugp­jū­čio mė­ne­sio „Die­nos re­cep­to“ kon­kur­są. Po­nios Jū­ra­tės pa­siū­ly­tas tra­di­ci­nis na­mi­nis po­mi­do­rų pa­da­žas, ku­rį mėgs­ta jos šei­ma, la­biau­siai pa­ti­ko „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­jams.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai įteik­ta lei­dyk­los „Al­ma lit­ter­ra“ iš­leis­ta kny­ga „Na­tū­ra­liai sal­du“.

„Bū­ti­nai iš­ban­dy­siu re­cep­tus“, – sa­kė lai­mė­to­ja, var­ty­da­ma do­va­no­tą kny­gą, į ku­rią tink­la­raš­čio Feed My Sis­ter įkū­rė­jos se­se­rys su­dė­jo sal­du­my­nų ir de­ser­tų iš na­tū­ra­lių ing­re­dien­tų re­cep­tus.

J. Ba­ne­vi­čie­nė da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi vir­tu­vė­je ir pa­brė­žia, jog pa­tie­ka­lus jai dik­tuo­ja me­tų lai­kai. Ga­min­ti mėgs­ta pa­gal se­zo­ną: va­sa­rą, ru­de­nį – iš dar­žo­vių, vai­sių, ku­rie yra už­de­rė­ję, vė­liau – iš pa­ruoš­tų žie­mai.

Nep­ri­si­me­na, jog iš par­duo­tu­vės ka­da bū­tų pir­ku­si dar­žo­vių miš­rai­nės. Se­niai ne­per­ka ir po­mi­do­rų pa­da­žo.

„Kai so­dy­bą įsi­gi­jo­me, jo­je bu­vo du šilt­na­miai, tiek po­mi­do­rų pri­siau­gi­no­me, kad rei­kė­jo su­kti gal­vą, kur juos dė­ti. Rei­kė­jo kaž­ką da­ry­ti, ta­da ir iš­ban­džiau na­mi­nio pa­da­žo re­cep­tą – pa­ti­ko ir pro­ble­ma bu­vo iš­spręs­ta“, – pri­si­me­na mo­te­ris.

Jos sū­nus ir duk­ra jau užau­gę, na­mus pa­li­kę, abu Kau­ne. Šei­mo­je sten­gia­si mai­tin­tis įvai­riai, svei­kai.

„Kai tu­ri šei­mą, tai ne­klau­si sa­vęs mėgs­ti ar ne­mėgs­ti vir­tu­vę, tu­ri jo­je su­ktis. Bet aš mėgs­tu ga­min­ti, įvai­rius re­cep­tus iš­ban­dy­ti, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris. – Man pa­tin­ka pa­tie­ka­lai iš avin­žir­nių, įvai­rių kruo­pų.“

Iš gri­kių, pa­vyz­džiui, ke­pa bly­ne­lius. Gri­kius iš­ver­da, įmu­ša į juos kiau­ši­nį, su­be­ria pa­ke­pin­tų su­tar­kuo­tų mor­ky­čių su svo­gū­nais, jei­gu ma­sė ne­lim­pa – įmai­šo dar šaukš­tą mil­tų.

„Mė­są ir mė­są val­gy­ti at­si­bos­ta, – sa­ko po­nia Jū­ra­tė. – Aš ga­lė­čiau ir be mė­sos iš­si­vers­ti, tik ma­no šei­mos na­riai: ir vy­ras, ir vai­kai – ne.“

Šei­mi­nin­kau­ti mo­kė­si iš sa­vo mo­čiu­tės ir ma­mos.

„Ma­no mo­čiu­tė bu­vo la­bai ge­ra vi­rė­ja, ją kvies­da­vo ruoš­ti ves­tu­ves. Anks­čiau gi vi­si ba­liai bū­da­vo na­muo­se. Iš ma­mos ir­gi mo­kiau­si, o kiek­vie­nam vai­kui at­ro­do, kad jo ma­ma ga­mi­na ska­niau­siai.“

Pa­čiai vai­kys­tė­je ska­niau­si bū­da­vo pa­pras­čiau­si bly­nai su uo­gie­ne.

„Da­bar vai­kai yra iš­ran­kes­ni. Tai to ne­no­ri, tai ki­to, nes dau­giau yra ga­li­my­bių rink­tis, anks­čiau to ne­bu­vo, ir val­gė­me tai, ką tu­rė­jo­me pa­dė­ta ant sta­lo“, – pa­ly­gi­na.

Kai­mo mo­kyk­lo­je dirb­da­ma ma­to, jog vai­kams, de­ja, ska­niau­si yra „čip­sai“ ir „Co­ca co­la“.

„Mo­kyk­los val­gyk­lo­je tik­rai da­bar svei­kes­nis mais­tas tie­kia­mas, dar­žo­vių dau­giau, pa­da­žų ne­li­ko, bet ne pa­slap­tis, jog vai­kai dar­žo­vių ir ne tik jų – net kot­le­tų ne­val­go – ver­čia į ki­bi­rus, – sa­ko mo­ky­to­ja. – Mėgs­ta­miau­sios – deš­re­lės. Nuo šei­mos daug kas pri­klau­so. Jei­gu vai­kas šei­mo­je nė­ra pra­ti­na­mas prie dar­žo­vių, tai ir ne­val­go.“

Keis­ta gir­dė­ti, kad kai­mo vai­kai dar­žo­vių ne­val­go?

„Nie­ko keis­to, – tei­gia ji. – Mes, mies­tie­čiai, so­dy­bo­se, so­duo­se dar­žo­ves au­gi­na­me, o kai­mie­čiai nie­ko ne­beau­gi­na. Dar­žų ne­be­tu­ri, gau­na pa­šal­pas ir ei­na deš­re­lių pirk­ti. To­dėl vai­kui, jei­gu lėkš­tė­je ne deš­re­lė, tai – ne mais­tas.“

Kon­kur­so lai­mė­to­ja da­li­ja­si dar vie­nu „se­zo­ni­niu“ re­cep­tu ir siū­lo iš­si­kep­ti py­ra­gą iš sly­vų.

Sly­vų py­ra­gas

Rei­kia: 150 g mil­tų, 130 g svies­to (kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros), 130 g cuk­raus (jei­gu ne­mėgs­ta­te sal­džiai, im­ki­te ma­žiau), 2 di­de­lių kiau­ši­nių ar 3 ma­žes­nių, 1 šaukš­te­lio ke­pi­mo mil­te­lių žiups­ne­lio drus­kos, 1 šaukš­to ci­na­mo­no, cuk­raus pud­ros. Sly­vų ne­pa­gai­lė­ki­te – atsižvelgiant į dy­dį jų ga­li bū­ti 10–12 ar net dau­giau.

Į vie­ną in­dą su­ber­ti mil­tus, ke­pi­mo mil­te­lius, drus­ką. Ki­ta­me in­de plak­tu­vu iš­plak­ti svies­tą su cuk­ru­mi, kol cuk­raus grū­de­lių ne­be­si­ma­tys. Ta­da įmuš­ti vie­ną kiau­ši­nį ir vėl iš­plak­ti, po to įmuš­ti ki­tą kiau­ši­nį ir vėl iš­plak­ti.

Į pla­ki­nį per sie­te­lį įsi­jo­ti mil­tus su ke­pi­mo mil­te­liais ir drus­ka. Ta­da dar sy­kį vis­ką iš­plak­ti plak­tu­vu.

Py­ra­gą ke­pu ap­va­lio­je 25 cm skers­mens for­mo­je su kraš­tais. Bet ga­li­ma rink­tis ir ki­tą. For­mą iš­tep­ti svies­tu ar iš­klo­ti ke­pi­mo po­pie­riu­mi. Į for­mą su­krės­ti teš­lą, iš­ly­gin­ti ir ant vir­šaus su­dė­ti per­pus per­pjau­tas sly­vas (jei­gu sly­vos di­de­lės, su­pjaus­ty­ti į ke­tu­rias da­lis), už­bars­ty­ti ci­na­mo­no.

Kep­ti iki 180 laips­nių įkai­tin­to­je or­kai­tė­je 40–45 mi­nu­tes, kol vir­šus ap­skrun­da. Išt­rau­kus pa­bars­ty­ti cuk­raus pud­ra.

Leis­ti šiek tiek at­vės­ti. La­bai ska­nu val­gy­ti su le­dais. Šis py­ra­gas ska­nus ir šal­tas, jei­gu jo lie­ka.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pe­da­go­gė Jū­ra­tė Ba­ne­vi­čie­nė pri­pa­žin­ta ge­riau­sia rugp­jū­čio mė­ne­sio ku­li­na­re ir ap­do­va­no­ta kny­ga „Na­tū­ra­liai sal­du“.