Nugalėtojos prioritetas – namie gamintas maistas

Nugalėtojos prioritetas – namie gamintas maistas

Nu­ga­lė­to­jos prio­ri­te­tas – na­mie ga­min­tas mais­tas

Di­džiau­sio „Šiau­lių kraš­to“ skai­ty­to­jų dė­me­sio su­lau­kęs rad­vi­liš­kie­tės Do­le­tos BA­NIO­NIE­NĖS varš­kės py­ra­go re­cep­tas ta­po kon­kur­so „Dienos receptas“ va­sa­rio mė­ne­sio nu­ga­lė­to­ju.

Eks­pe­ri­men­tuo­ti vir­tu­vė­je ne­ven­gian­ti rad­vi­liš­kie­tė su ma­ma yra ke­pu­si net ša­ko­tį, ta­čiau ant kas­die­nio šei­mos sta­lo daž­niau­siai do­mi­nuo­ja tra­di­ci­niai lie­tu­viš­ki na­mie ga­min­ti pa­tie­ka­lai.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Py­ra­gu vai­ši­no ir ko­le­ges

Rad­vi­liš­kio užim­tu­mo tar­ny­bo­je dir­ban­ti Do­le­ta sa­vo kep­tu varš­kės py­ra­gu yra vai­ši­nu­si ko­le­ges – mo­te­riš­ka­me jų ko­lek­ty­ve yra tra­di­ci­ja su­si­bur­ti per gim­ta­die­nius ir prie ka­vos at­si­neš­ti ko nors ska­nes­nio.

Ga­na daž­nai tai bū­na sal­du­my­nai. Daž­niau­siai – ga­min­ti jų pa­čių, ka­dan­gi kiek­vie­nai no­ri­si ko­le­ges nu­ste­bin­ti pa­čios pa­ga­min­tu pa­tie­ka­lu.

„Sma­gu, kad tu­ri­me to­kią tra­di­ci­ją, kad ga­li­me per per­trau­kė­lę trum­pam su­si­bėg­ti ir pa­kal­bė­ti ne tik apie dar­bo rei­ka­lus. Tai suar­ti­na ko­lek­ty­vą, o po to ir dirb­ti bū­na leng­viau“, – įsi­ti­ki­nu­si Do­le­ta.

Mo­te­ris pri­pa­žįs­ta: sal­du­my­nai ne­bė­ra daž­nai jos ga­mi­na­mas pa­tie­ka­las. Pa­sak D. Ba­nio­nie­nės, po­žiū­ris į mi­ty­bą kei­čia­si ir nors de­ser­tai ne­ta­po ta­bu, ta­čiau ma­žė­ja jų kie­kiai, var­to­ji­mo daž­nis.

Da­bar D. Ba­nio­nie­nė šei­mai daž­niau ga­mi­na įvai­rių sa­lo­tų, pa­tie­ka­lų iš mė­sos, bul­vių.

Žen­tą vai­šins ce­pe­li­nais

„Tu­riu de­rin­tis prie kar­tu gy­ve­nan­čios 89 me­tų ma­mos, to­dėl ne­re­tai va­ka­rie­nei da­rau sa­lo­tas, ku­rių re­cep­tus kar­tais pa­kei­čiu, pri­de­ri­nu mū­sų sko­niams“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Iš ma­mos, ku­ri dir­bo vir­tu­vė­je, ji sė­mė­si mais­to ga­mi­ni­mo ži­nių jau­nys­tė­je ir iš­mo­ko ga­min­ti dar be­si­mo­ky­da­ma mo­kyk­lo­je. Tuo­met abi su se­se­ri­mi pa­die­niui ga­min­da­vo pie­tus ir tvar­ky­da­vo na­mus. Bro­lis prie šių dar­bų ne­pri­si­dė­da­vo, nes jam mie­les­ni bu­vo va­di­na­mie­ji vy­riš­ki dar­bai.

„O ma­no šiuo me­tu Da­ni­jo­je gy­ve­nan­tis sū­nus no­riai ga­mi­na. Tu­ri sa­vo ki­bi­nų re­cep­tą, už­sie­ny­je su drau­gais ke­pė­si net vė­da­rus, kai vie­nas iš jų iš Lie­tu­vos par­si­ve­žė žar­nų. Vir­tu­vės ne­ven­gia ir Ang­li­jo­je gy­ve­nan­ti duk­ra.

Kar­tais jie ma­nęs klau­sia pa­ta­ri­mų, o kai ką ir aš nu­si­žiū­riu iš jų. Ang­li­jo­je la­biau­siai yra mė­gia­ma viš­tie­na, tai ir ant mū­sų sta­lo ji vis daž­niau at­si­ran­da. Iš duk­ros pe­rė­miau sa­lie­rus – ėmiau juos daž­niau nau­do­ti sa­lo­toms, troš­ki­niams ir jie man la­bai pa­tin­ka.

Pa­mė­go­me ir bro­ko­lius, žie­di­nius ko­pūs­tus, ku­rių anks­čiau ne­ži­no­jo­me. Iš Tur­ki­jo­je gy­ve­nan­čios krikš­to duk­ros iš­mo­kau ga­min­ti tur­kiš­kų pa­tie­ka­lų“, – var­di­ja ku­li­na­ri­nio re­cep­to lai­mė­to­ja, sa­ve va­di­nan­ti se­no­sios tra­di­ci­nės vir­tu­vės mė­gė­ja.

Gal to­dėl per šven­tes, kai į tė­vų na­mus, kur gy­ve­na ir Do­le­ta su vy­ru, su­le­kia se­sers ir bro­lio šei­mos, ji ne­pa­sik­liau­ja pre­ky­bos cent­rų siū­lo­mais pa­tie­ka­lais, o pa­ti ga­mi­na že­lė tor­tus, ke­pa py­ra­gus ir net mė­sos vy­nio­ti­nius su­ka ir sle­gia pa­ti.

Pa­ti iš šilt­na­my­je užau­gin­tų dar­žo­vių pri­kon­ser­vuo­ja žie­mai miš­rai­nių, agur­kų, po­mi­do­rų, ne­tgi kom­po­tų, nors da­bar jų vie­tą vis la­biau oku­puo­ja sul­tys.

Gry­bau­ti ir žve­jo­ti mė­gęs sū­nus, kol ne­bu­vo už­sie­ny­je, bū­da­vo gry­bų ir žu­vies tie­kė­jas šei­mai.

Įdo­mes­nių re­cep­tų D. Ba­nio­nie­nė ran­da in­ter­ne­te ar­ba ga­mi­na drau­gių ar ko­le­gių pa­ga­min­tus ir jai pa­ti­ku­sius iš­ra­gau­tus pa­tie­ka­lus.

„Ne­se­niai už­kiš­tą san­dė­liu­ke ra­dau ša­ko­čių ke­pi­mo for­mą. O juk esa­me su ma­ma ke­pu­sios ir ša­ko­tį: py­lė­me, su­ko­me teš­lą kie­me prie lau­žiu­ko“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė.

„Jei bū­tų pa­kan­ka­mai lai­ko, ga­min­čiau tik na­mi­nį mais­tą, ku­ris yra ne tik švie­žes­nis, bet ir ska­nes­nis, svei­kes­nis. Ta­čiau dėl lai­ko sto­kos kar­tais ten­ka ten­kin­tis ir pirk­ti­niais pus­fab­ri­ka­čiais“, – sa­ko Do­le­ta.

Mo­te­ris iš­si­ta­ria: ir sa­vo ma­ro­kie­tį žen­tą, kai tik šis pir­mą kar­tą at­va­žiuos pa­si­sve­čiuo­ti į Lie­tu­vą, pa­vai­šins lie­tu­viš­kais na­mi­niais pa­tie­ka­lais. Be abe­jo, ir ce­pe­li­nais.

Au­to­rės nuo­tr.

Va­sa­rio mė­ne­sio ku­li­na­ri­nio re­cep­to nu­ga­lė­to­ja ta­pu­si rad­vi­liš­kie­tė Do­le­ta Ba­nio­nie­nė prio­ri­te­tą tei­kia na­mie ga­min­tam mais­tui.