Neregio berniuko knyga jau keliauja po Lietuvą

Ne­re­gio ber­niu­ko kny­ga jau ke­liau­ja po Lie­tu­vą

Spa­lio 16-ąją, Bal­to­sios laz­de­lės die­ną, Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos or­ga­ni­zuo­ta­me ren­gi­ny­je ak­lie­siems ir sil­na­re­giams vi­suo­me­nei pri­sta­ty­ta „Sau­lės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nio ne­re­gio Re­do Ol­šaus­ko pir­mo­ji ei­lė­raš­čių kny­ga. Sim­bo­liš­ka, kad to­kia­me pat ren­gi­ny­je, vy­ku­sia­me prieš me­tus, jau­nuo­lis iš­sa­kė sa­vo sva­jo­nę iš­leis­ti kny­gą, o per me­tus ji ta­po tik­ro­ve. Da­bar kny­ga jau ke­liau­ja po Lie­tu­vą.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Kny­ge­lę pri­sta­tė ir ki­tuo­se mies­tuo­se

Kny­gą „Jei­gu aš ma­ty­čiau“ Re­dui Ol­šaus­kui pa­dė­jo pri­sta­ty­ti nuo­lat ly­din­ti ir pa­de­dan­ti ne­ma­tan­čiam moks­lei­viui pe­da­go­gė Vi­jo­lė Ve­dec­kie­nė.

„Re­du­kas jau ta­po žvaigž­de. Jo kny­ge­lė pri­sta­ty­ta ne tik „Sau­lės“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, bet da­ly­va­vo­me su­si­ti­ki­muo­se bei pri­sta­ty­muo­se Šiau­liuo­se, Rad­vi­liš­ky­je, ne­tru­kus va­žiuo­si­me į Pa­ne­vė­žį“, – su šyp­se­na pa­sa­ko­jo pe­da­go­gė. Jos pa­si­sa­ky­mą kny­ge­lės au­to­rius pa­ly­dė­jo dek­la­muo­ja­mo­mis sa­vo su­kur­to­mis ei­lė­mis apie ru­de­nį, sva­jo­nes, ar­ti­muo­sius ir kla­sės drau­gus.

Bend­rak­la­sius ga­li­ma va­din­ti Re­do kny­gos bend­raau­to­riais. 12 jo ei­lė­raš­čių, iš­spaus­din­tų įpras­tu re­gin­tie­siems ir Brai­lio raš­tu, kla­sės drau­gai iliust­ra­vo sa­vo pie­ši­niais, ku­rie kny­go­je vir­to iš­ki­liais pa­veiks­lė­liais, kad juos taip pat ga­lė­tų „ma­ty­ti“ ne­re­gin­tys žmo­nės, lies­da­mi pirš­tais.

Kny­gos, skir­tos ne­ma­tan­tiems žmo­nėms, lei­dy­ba bran­gi. Vie­nas jos eg­zemp­lio­rius kai­nuo­ja 40 eu­rų. Iš vi­so jų iš­leis­ta 80.

Kny­gos pra­džia – nuo bib­lio­te­ki­nin­kių ak­ci­jos

„Mes la­bai džiau­gia­mės šau­nio­mis Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos bib­lio­te­ki­nin­kė­mis, ku­rios praė­ju­siais me­tais or­ga­ni­za­vo Py­ra­gų die­ną ir per ją pra­dė­jo pi­ni­gų rin­ki­mo ak­ci­ją kny­ge­lės lei­dy­bai ir Re­do sva­jo­nei iš­pil­dy­ti. Nors tie paau­ko­ti pi­ni­gė­liai, per­ves­ti į Re­du­ko są­skai­tą, bu­vo la­bai ne­di­de­li, kaip aša­ra jū­ro­je, bet tai bu­vo gra­ži pra­džia“, – sa­kė mo­ky­to­ja V. Ve­dec­kie­nė.

Pi­ni­gus rin­ko ir „Sau­lės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė, pri­si­dė­jo lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das re­gin­tiems ir ne­re­giams „Ma­tau ki­taip“, ki­ti rė­mė­jai.

Grei­tai su­ran­da ri­mą

Pa­sak pe­da­go­gės V. Ve­dec­kie­nės, R. Ol­šaus­ko kū­ry­ba pra­si­dė­jo nuo žai­di­mo žo­džiais.

„Aš sa­kau „gu­zas“, Re­du­kas at­sa­ko – „ar­bū­zas“. O, tu ge­rai ri­muo­ji, ga­li­me kny­gą leis­ti, pra­si­ta­riau. O jis ėmė do­mė­tis, kaip tos kny­gos lei­džia­mos, – pir­mą­sias už­gi­mu­sias min­tis apie ei­lė­raš­čių rin­ki­nį pri­si­mi­nė mo­ky­to­ja. – Po to lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja da­vė už­duo­tį kla­sė­je pa­ra­šy­ti ei­lė­raš­tį apie gė­les. Ki­ti mo­ki­niai dar gal­vo­jo, ra­šė, brau­kė, tuo tar­pu, Re­das per pen­kias mi­nu­tes su­kū­rė ke­lis po­smus. Vė­liau at­si­ra­do vi­so­kių pro­gų kur­ti, gi­mė ei­lė­raš­tis ma­my­tei. Taip ir at­si­ra­do kny­ge­lė.“

R. Ol­šaus­ką bei jo mo­kyo­ją su iš­leis­ta kny­ge­le svei­ki­no Lie­tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių są­jun­gos Jo­niš­kio sky­riaus va­do­vė Ina Sa­ka­laus­kie­nė, vi­ce­me­rė Vai­da Alek­na­vi­čie­nė, bib­lio­te­ki­nin­kės.

Ren­gi­ny­je skra­ba­lais ir gi­ta­ra ži­no­mus kū­ri­nius gro­jo pa­kruo­jiš­kis Egi­di­jus Im­po­lis kar­tu su elekt­ri­nį smui­ką virk­džiu­siu ko­le­ga Ro­lan­du Se­rei­ka.

Į pa­sau­lį atė­jo ne­re­gin­tis

Re­das Ol­šaus­kas į šį pa­sau­lį atė­jo ne­re­gin­tis, bet vai­ko ne­ga­lios iš kar­to nie­kas ne­pas­te­bė­jo. Li­go­ni­nės iš­ra­šuo­se po gim­dy­mo ties gra­fa apie akis bu­vo pa­ra­šy­ta: „Nor­ma“.

Ber­niu­kas rea­guo­da­vo į žais­liu­kus, to­dėl šei­ma ne­pa­ju­to kaž­ko ne­ge­ro. Ta­čiau vė­liau ma­ma In­ga su­pra­to, kad vai­ko re­ka­ci­ja tur­būt bu­vo į gar­sus, ly­tė­ji­mą, ki­tus ju­ti­mus.

Po pus­me­čio nuo gi­mi­mo, iš nau­jo at­li­kus ty­ri­mus me­di­kai pa­tvir­ti­no, kad ber­niu­kas ne­ma­to. Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­jai sa­kė tą pa­tį – Re­das ne­ma­to net ryš­kios švie­sos. Diag­no­zė – pa­ra­ly­žiuo­tas at­ve­da­ma­sis ner­vas.

Bu­vęs Sei­mo na­rys, taip pat ne­re­gys Ed­var­das Ža­ka­ris, į ku­rį šei­ma ta­da krei­pė­si, su­tei­kė mo­ra­li­nę pa­ra­mą ir pa­ta­rė vyk­ti gy­dy­tis į vie­ną me­di­ci­nos cent­rą Mask­vo­je, kur jis pa­ts su­lau­kė pa­gal­bos.

Iš­vy­ką pa­vy­ko or­ga­ni­zuo­ti. Ru­si­jos me­di­kai pa­siū­lė į akis įsta­ty­ti ka­te­te­rius, ku­riais per die­ną tris kar­tus bū­tų la­ši­na­mi spe­cia­lūs vais­tai. Bū­das la­bai bran­gus, o ga­ran­ti­jų, de­ja, jo­kių.

Iš­va­žiuo­jant me­di­kai pa­siū­lė su­grįž­ti po ke­le­rių me­tų. Gal me­di­ci­na bus la­biau pa­žen­gu­si ir ras­ti nau­ji bū­dai.

Re­das Ol­šaus­kas šiuo me­tu mo­ko­si Jo­niš­kio „Sau­lės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los de­šim­to­je kla­sė­je. Jau­nuo­lis ga­bus li­te­ra­tū­rai. Po to, kai iš­si­pil­dė jo no­ras iš­leis­ti ei­lė­raš­čių kny­ge­lę, moks­lei­vis sa­ko tu­rin­tis dar vie­ną sva­jo­nę – ma­ty­ti.

Au­to­rės nuo­tr.

Re­das Ol­šaus­kas su mo­ky­to­ja Vi­jo­le Ve­dec­kie­ne kny­ge­lę, iš­leis­tą re­gin­čių­jų ir Brai­lio raš­tu, jau pri­sta­tė ne tik Jo­niš­ky­je, bet ir Šiau­liuo­se bei Rad­vi­liš­ky­je.