Laimėtojas į kulinarines knygas nesižvalgo

Lai­mė­to­jas į ku­li­na­ri­nes kny­gas ne­si­žval­go

„Šiau­lių kraš­to“ kon­kur­so „Ga­mink ir bal­suok“ ge­riau­sio re­cep­to lai­mė­to­ju ko­vo mė­ne­sį ta­po bai­so­ga­lie­tis (Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas) Ka­zi­mie­ras Šar­ka. Mėgs­tan­tis ga­min­ti vy­ras sa­ko vi­sus pa­tie­ka­lus ga­mi­nan­tis su mei­le – tik ta­da jie bū­na pa­tys ska­niau­si.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Ga­min­ti pra­dė­jo su­kū­ręs šei­mą

Re­dak­ci­jai sa­vo ke­pa­mų kot­le­tų re­cep­tą at­siun­tęs po­nas Ka­zi­mie­ras sa­ko net ne­gal­vo­jęs, kad jo re­cep­tas su­rinks dau­giau­siai bal­sų ir ap­lenks ki­tus, net ge­ro­kai „mand­res­nius“.

„Iš pra­džių net ne­ži­no­jau, kur ten rei­kia pa­si­žiū­rėti bal­sa­vi­mo ei­gą – duk­ra pa­skam­bi­no ir pa­sa­kė, kad pir­mau­ju. Net ne­ži­nau, kas ma­ne pa­lai­kė bal­suojant. Gal drau­gai, pa­žįs­ta­mi, ma­nau, kad duk­ra“, – svars­tė bai­so­ga­liš­kis, „Šiau­lių kraš­to“ Rad­vi­liš­kio re­dak­ci­jo­je at­siė­męs jam de­di­kuo­tą lai­mė­to­jo do­va­ną – re­cep­tų kny­gą „3 die­nų kok­tei­lių pro­gra­ma“.

Anks­čiau į to­li­mus rei­sus va­ži­nė­da­vęs, o da­bar pas ūki­nin­ką dir­ban­tis vai­ruo­to­jas ne­sle­pia, kad vir­tu­vė­je bū­tent jis yra šei­mi­nin­kas, o žmo­na – tik vieš­nia.

To­dėl ir į sve­čius su vy­ru be­si­ren­gian­ti at­va­žiuo­ti duk­ra Ais­tė skam­bi­na ne ma­mai, o jam ir klau­sia, ką ska­naus tė­tis šį­kart pa­ga­min­siąs.

„Ko pa­pra­šo, tą vi­sa­da ir pa­ga­mi­nu“, – pri­si­pa­žįs­ta.

K. Šar­ka su­kio­tis vir­tu­vė­je pa­mė­go grį­žęs iš ar­mi­jos ir su­kū­ręs šei­mą.

Val­giai – be „mand­rys­čių“

„Ma­no val­giai la­bai pa­pras­ti, be ko­kių ten mand­rys­čių. To­kius ga­mi­na kiek­vie­nas. Bet kai ga­mi­ni su mei­le ir no­ru, tai ir pa­tie­ka­lų sko­nis vi­sa­da bū­na ne­prie­kaiš­tin­gas. To­dėl daž­nai su­lau­kiu pa­gy­rų iš tų, ku­rie ra­gau­ja ma­no pa­ga­min­tų pa­tie­ka­lų“, – at­vi­rau­ja ku­li­na­ras mė­gė­jas.

Po­nas Ka­zi­mie­ras ga­mi­na tik vy­riš­kus val­gius – gar­džias sriu­bas, ant­rus pa­tie­ka­lus. De­ser­tai jo ne­do­mi­na ("tor­to ar py­ra­go pri­rei­kus ga­li­ma ir par­duo­tu­vė­je nu­si­pirk­ti").

Ga­na daž­nai ke­pa or­kai­tė­je. Ir dėl to, kad ta­da ne­rei­kia prie puo­dų sto­vė­ti, o per tą lai­ką ga­li­ma ką nors nau­din­go nu­veik­ti, ir dėl to, kad or­kai­tė­je kep­ti ke­pi­niai vie­no­dai ap­ke­pa, bū­na ska­nes­ni, jų ne­rei­kia var­ty­ti, nie­kas ne­si­taš­ko.

Šiu­pi­ni­nė, agur­ki­nė, uk­rai­nie­tiš­ki barš­čiai, įvai­rios miš­rai­nės, kar­bo­na­dai, far­šu ar viš­tų spar­ne­liais pa­ska­nin­tas bul­vių plokš­tai­nis, kot­le­tai, ce­pe­li­nai, fo­li­jo­je kep­ta šo­ni­nė, ku­rią jis per nak­tį dar ir pa­sle­gia, – tai daž­niau­siai ga­mi­na­mi po­no Ka­zi­mie­ro pa­tie­ka­lai, ku­riuos jis dar ir sa­vaip paį­vai­ri­na.

Duk­rai ir žen­tui la­bai pa­tin­ka jo ke­pa­mi če­bu­re­kai, ku­rie bū­na la­bai sul­tin­gi ir minkš­ti.

Bai­so­ga­liš­kis da­li­ja­si jų ga­mi­ni­mo pa­slap­ti­mi – sul­tin­gu­mo far­šui suteikia į jį įpi­la­mas van­duo, o minkš­tu­mo – tai, kad ką tik iš­kep­tus če­bu­re­kus jis įde­da į po­lie­ti­le­no mai­še­lius, teš­lai nau­do­ja ke­fy­rą, o ke­pa tau­kų ir alie­jaus mi­ši­ny­je.

„Man svar­bu, kad pro­duk­tų rei­kia­mų bū­tų, o me­niu su­si­da­rau vos ne sa­vai­tei į prie­kį, su­si­per­ku pro­duk­tus ir pra­de­du įgy­ven­din­ti sa­vo ku­li­na­ri­nes fan­ta­zi­jas. Nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­skai­čiau jo­kios ku­li­na­ri­nės kny­gos, ne­si­do­mė­jau re­cep­tais – esu sa­va­moks­lis. Man įdo­miau, kai aš pa­ts ką su­gal­vo­ju“, – sa­ko Ka­zi­mie­ras ir pri­si­pa­žįs­ta, kad ga­mi­na tik ta­da, kai tu­ri lai­ko. Kai jo nė­ra, ta­da tin­ka ir par­duo­tu­vi­nės deš­re­lės – šei­ma nė­ra iš­ran­ki mais­tui.

Au­to­rės nuo­tr.

SA­VA­MOKS­LIS: Kon­kur­so „Ga­mink ir bal­suok“ ko­vo mė­ne­sio lai­mė­to­ju ta­pęs bai­so­ga­liš­kis Ka­zi­mie­ras Šar­ka ga­mi­na tai, ką pats sugalvoja.