Kūrybiškumo oazė – virtuvė

Kū­ry­biš­ku­mo oa­zė – vir­tu­vė

„Šiau­lių kraš­to“ kon­kur­so „Ga­mink ir bal­suok“ sau­sio mė­ne­sio nu­ga­lė­to­ja ta­po rad­vi­liš­kie­tė pe­da­go­gė Gra­ži­na PI­LY­PIE­NĖ, ku­riai mais­to ga­mi­ni­mas – vie­na mėgs­ta­miau­sių veik­lų.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Pa­tin­ka eks­pe­ri­men­tai ir nau­jo­vės

Lai­mė­to­jos kny­gą „Sal­džios die­nos su Liu“ ga­vu­si G. Pi­ly­pie­nė ap­si­džiau­gė: šios kny­gos re­cep­tų ji dar nė­ra iš­ban­džiu­si. Ir nors su sal­du­my­nais sten­gia­si per daug ne­drau­gau­ti, ti­kė­jo­si jo­je ras­ti ką nors įdo­maus ir ne­kas­die­niš­ko.

Bū­tent nau­jo­vės ir eks­pe­ri­men­tai, su­kio­jan­tis vir­tu­vė­je, nuo­lat ne­duo­da ra­my­bės ga­min­ti mėgs­tan­čiai Rad­vi­liš­kio Liz­dei­kos gim­na­zi­jos li­tua­nis­tei.

„Mais­to ga­mi­ni­mas man tik­rai nė­ra ne­ma­lo­nus dar­bas. At­virkš­čiai, tai – ga­li­my­bė pa­si­reikš­ti kū­ry­biš­ku­mui, gal­vą pra­skaid­ri­nan­tis už­siė­mi­mas. Tu­riu ir pa­gal­bi­nin­ką šiam dar­bui – ne­ma­žai „tech­ni­nių“ dar­bų pa­de­da at­lik­ti vy­ras“, – sa­ko mo­ky­to­ja Gra­ži­na.

Kū­ry­biš­ku­mas vir­tu­vė­je daž­niau­siai pa­si­reiš­kia nau­jų idė­jų paieš­ka ir kū­ry­biš­ku jų įgy­ven­di­ni­mu.

„Kas­met tie pa­tys re­cep­tai – neį­do­mu, to­dėl kas­kart ieš­ko­me kaž­ko nau­jo. Svar­biau­sia pa­si­gau­ti idė­ją, ku­rią ga­li to­bu­lin­ti, pri­tai­ky­ti sa­vo po­rei­kiams ir sko­niams. Idė­jų ieš­kau įvai­riau­siais bū­dais – in­ter­ne­te da­ly­vau­da­ma fo­ru­muo­se, skai­ty­da­ma mais­to tink­la­raš­ti­nin­kų siū­lo­mus re­cep­tus. Ne­ma­žai nau­jo­vių par­si­ve­ža­me iš ke­lio­nių“, – apie vir­tu­vės ži­nių to­bu­li­ni­mo bū­dus pa­sa­ko­ja G. Pi­ly­pie­nė.

Gau­do ori­gi­na­lias idė­jas

Pi­ly­pų šei­mo­je mė­gia­mos įvai­riau­siais bū­dais pa­ruoš­tos dar­žo­vės, tarp jų – ir džio­vin­tos bei kon­ser­vuo­tos mais­to at­sar­gos. Jau ke­le­ri me­tai jie pa­tys ga­mi­na­si džio­vin­tus po­mi­do­rus, pri­si­ga­mi­na po­mi­do­rų sul­čių bei ki­to­kių gar­du­my­nų, ku­riuos ga­li­ma sėk­min­gai pa­nau­do­ti ga­mi­nant ki­tus pa­tie­ka­lus.

„Po­mi­do­rų pri­siau­gi­na­me la­bai daug. Švie­žius bai­gė­me val­gy­ti per Ka­lė­das. Dau­giau­sia ieš­ko­me to­kių po­mi­do­rų veis­lių, ku­rių vai­siai yra ma­žiau sul­tin­gi. To­kie po­mi­do­rai grei­čiau iš­džiūs­ta. Džio­vi­na­me elekt­ri­nė­je džio­vyk­lė­je su­pjaus­ty­tus grie­ži­nė­liais. Dar pri­si­džio­vi­na­me gry­bų, įvai­rių žo­le­lių, kriau­šių. Džio­vin­tos kriau­šės žie­mą – pa­sa­ka!“, – su už­si­de­gi­mu pa­sa­ko­ja rad­vi­liš­kie­tė.

Tarp jos įdo­mes­nių­jų pa­tie­ka­lų – vy­nuo­gių la­puo­se ma­ri­nuo­ti agur­kai, iš ku­rių su­var­to­ja­mi ir agur­kai, ir la­pai. Iš pa­sta­rų­jų Gra­ži­na ga­mi­na ar­mė­niš­kus ba­lan­dė­lius „dol­ma“.

Iš Nea­po­ly­je gy­ve­nan­čios lie­tu­vai­tės Gra­ži­na iš­mo­ko ga­min­ti ba­ra­vy­kus alie­ju­je.

Šei­mos mė­gia­mų bu­ro­kė­lių ji ne­be­ver­da, o ke­pa juos or­kai­tė­je. Ar­ba ga­mi­na ska­nų­jį švie­žių bu­ro­kė­lių kar­pa­čo.

Iš ša­lia na­mų au­gan­čios kau­ka­zie­tiš­kos sly­vos vai­sių pri­vi­rė gru­zi­niš­ko pa­da­žo „tke­ma­li“ ir da­bar juo ma­ri­nuo­ja mė­są. Iš bai­so­ga­lie­tės ko­le­gės nu­si­žiū­rė­jo su­mal­tų čes­na­kų žie­dų idė­ją ir da­bar juos ir­gi nau­do­ja pa­tie­ka­lų ma­ri­na­vi­mui.

Pus­ry­čiams Gra­ži­na iš va­ka­ro pa­mer­kia gri­kius ir ry­tą juos tik pa­šil­do kep­tu­vė­je. Ir val­go su įvai­riau­siais prie­dais – žu­vi­mi, tais pa­čiais džio­vin­tais po­mi­do­rais alie­ju­je ir ki­tais.

Pi­ly­pų na­muo­se sun­kiai ra­si ma­jo­ne­zo, re­tai val­go­mas ir pirk­ti­nis ke­ču­pas. Mė­są ke­pa or­kai­tė­je, ran­ko­vė­je. Re­tai ka­da ga­mi­na pa­tie­ka­lus iš mal­tos mė­sos. Pries­ko­nius nau­do­ja tik na­tū­ra­lius. Da­ro įvai­rius mi­ši­nius ir ge­ria daug žo­le­lių ar­ba­tų.

„Nors bu­vo ir toks me­tas, kai sū­nums kep­da­vau pi­cas“, – juo­kia­si pri­si­mi­nu­si.

Ke­lio­nė­se tur­gus – pri­va­lo­mas

Ke­liau­ti mėgs­tan­ti Pi­ly­pų šei­ma ne­ma­žai val­gio ga­mi­ni­mo idė­jų bei kai ku­rių pro­duk­tų par­si­ve­ža iš ap­lan­ky­tų ša­lių. Jo­se ra­gau­ja jau pa­ga­min­tus pa­tie­ka­lus ar­ba ga­mi­na­si pa­tys.

Iš Kroa­ti­jos ve­žė­si ge­ro aly­vuo­gių alie­jaus, iš Gru­zi­jos – prie­sko­nių ir te­nykš­čio „tke­ma­li“. Iz­rae­lis pa­ke­rė­jo dau­gy­be aly­vuo­gių rū­šių.

„Bet ku­rio­je ap­lan­ky­to­je sve­čio­je ša­ly­je pri­va­lo­mas da­ly­kas – tur­gus. Tik ten pa­jun­ti tik­rą­jį vie­tos gy­ve­ni­mą, tik­rus pa­pro­čius, ten žmo­nės bend­rau­ja ne­for­ma­liai, yra tik­res­ni nei bet kur ki­tur“, – ke­lio­nių ypa­tu­mus at­sklei­džia pe­da­go­gė.

Pa­sak jos, dar prieš at­vyk­da­mi į ša­lį, jie jau ži­no, ką tu­rė­tų jo­je pa­ra­gau­ti, ko par­si­vež­ti. Bet bū­na ir ne­ti­kė­tų at­ra­di­mų.

„Iki šiol ne­ga­liu pa­mirš­ti Stam­bu­le po til­tu val­gy­tos kep­tos skumb­rės sko­nio. Ten di­džiu­lis žu­vies tur­gus, čia pat ke­pa žu­vį, de­da ją ant bal­tos duo­nos, pa­bars­to prie­sko­niais.

Nie­kur ki­tur ne­ra­dau tiek įvai­rių prie­sko­nių kaip Gru­zi­jo­je. Ten pa­ma­tė­me ir jų vai­šin­gu­mą. Gru­zi­jos tur­gu­je vyks­ta gy­vas bend­ra­vi­mas ir vi­si su­si­kal­ba“.

G. Pi­ly­pie­nė ne­re­ta vieš­nia ir vie­ti­niuo­se tur­guo­se. Net­gi tu­ri ten sa­vo „drau­gi­kių“ – tur­gaus mo­te­rė­lių, iš ku­rių nuo­lat per­ka tai vie­ną, tai ki­tą pro­duk­tą, ku­rios tar­si gy­vo­sios en­cik­lo­pe­di­jos, pri­pa­sa­ko­jan­čios ne tik apie par­duo­da­mas pre­kes, bet ir pa­si­da­li­jan­čios pa­tie­ka­lų re­cep­tais iš jų.

Ste­buk­lin­gie­ji Gra­ži­nos bu­ro­kė­liai

Prie mė­sos ar žu­vies pa­tie­ka­lų Pi­ly­pai mėgs­ta įvai­riai pa­ga­min­tas dar­žo­ves. Vie­na iš mėgs­ta­miau­sių – bu­ro­kė­liai. Pats pa­pras­čiau­sias bū­das – nu­lup­tus ža­lius bu­ro­kė­lius su­pjaus­ty­ti vie­no­do dy­džio ga­ba­lais (bu­ro­kė­lį į 3-4 da­lis), pa­bars­ty­ti prie­sko­niais: kmy­nais, pet­ra­žo­lė­mis, džio­vin­ta pa­pri­ka, mal­tais pi­pi­rais, trin­tais čes­na­kais, drus­ka. Bū­ti­na pa­šlaks­ty­ti alie­ju­mi. Kep­ti ran­ko­vė­je apie 1,5 va­lan­dos. Tai uni­ver­sa­lūs bu­ro­kė­liai – jie val­go­mi karš­ti, at­vė­sę nau­do­ja­mi miš­rai­nei, sriu­bai.

Kai va­sa­rą užau­ga pir­mie­ji bu­ro­kė­liai, Gra­ži­na ga­mi­na kar­pa­čo. Sup­jaus­to plo­nais ga­ba­liu­kais (ge­riau­sia – bul­vių skus­tu­ku), už­pi­la pa­da­žu, pa­ga­min­tu iš 5 su­de­da­mų­jų da­lių: čes­na­ko, me­daus, drus­kos, cit­ri­nos, alie­jaus ir po pus­va­lan­džio val­go.

Au­to­rės nuo­tr.

„Vir­tu­vė kai kam yra nuo­bo­di, bet man ji – vie­ta, kur ga­li at­si­skleis­ti kū­ry­biš­ku­mas“, – sa­ko rad­vi­liš­kie­tė Gra­ži­na Pi­ly­pie­nė.