Naujausios
Kuo skiriasi valdžios pyrago raikytojai?
Loreta RIPSKYTĖ
Žurnalistė
Baigėsi pirmasis rinkimų į Seimą turas, po kurio aiškėja būsimo valdžios pyrago raikytojai.
Smalsu pažvelgti, ką laimėjusios partijos siūlo savo programinėse nuostatose ir kokių naujienų galime sulaukti. Kadangi daugiausiai rinkėjų pasitikėjimo sulaukė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o pagal ankstesnę patirtį nuo pirmųjų neatsiejamas sąjungininkas – Liberalų sąjūdis, įvertinkime šios trijulės pažadus.
Tėvynės sąjunga iki 2021 metų Lietuvoje žada sukurti daugiau kaip 147 000 naujų darbo vietų ir sugrąžinti bei pritraukti daugiau kaip 80 000 darbingo amžiaus žmonių, nes, cituojant programos ambicingą teiginį: „Lietuva taps patraukliausiu nauju talentų traukos centru Vidurio ir Rytų Europoje“.
Būtų gerai, kad sugrįžtų bent maža dalis tų talentų, kurie jau išvykę. Nes, anot vienos garsios ekonomistės, mokslų daktarai dabar gauna vos 500 eurų atlyginimą, todėl didžioji dalis jų emigravo.
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis pagal konservatorius per ketverius metus pasieks 1250, senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, – 400 eurų, o lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportas išaugs 90 procentų.
Gražiau atrodytų 100. Bet gal čia panašiai į prekybos centrų akcijas, kur labai mėgstamas 9 arba 99 po kablelio.
Konservatoriai planuoja įvesti merų kadencijas, padidinti seniūnijų galias, suteikti galimybę seniūnus rinkti tiesiogiai, valstybės valdyme įdiegti rinkos mechanizmus ir kasmet sumažinti po 750 valstybės tarnybos darbuotojų.
Pagal tokį planą per ketverius metus Lietuvoje darbo netektų 3000 dirbančiųjų valstybės tarnyboje arba – beveik dvigubai tiek, kiek gyventojų Žagarėje.
Skaitome toliau – ši partija žada, kad 70 procentų bedarbių jiems valdant į darbo rinką grįš persikvalifikavę per pirmuosius 4 nedarbo mėnesius.
Tačiau įdomu, kaip konservatoriai pažiūrės į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos planus įkurti tarptautinę ekonomikos patarėjų tarybą prie Vyriausybės bei užbaigti pradėtus krizės Lietuvoje priežasčių tyrimus.
TS–LKD norėtų sukurti 2–3 nacionalinius universitetus, galinčius konkuruoti tarptautiniu lygmeniu, iš kurių bent vienas iki 2030 metų patektų tarp 100 geriausių Europos universitetų, o regionams planuoja tik kolegijų tinklą.
Liberalai taip pat šneka apie aukštųjų mokyklų jungimosi skatinimo mechanizmą.
Tuo tarpu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nori švelninti švietimo kokybės netolygumus ir stiprinti būtent regionines aukštąsias mokyklas.
Liberalų sąjūdis teigia užtikrinsiantis, kad jiems būnant valdžioje „daugiau kaip 50 procentų studentų mokytųsi valstybės lėšomis“.
Kodėl tai turėtų būti laikoma pasiekimu, jeigu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, 2014 metais už studijas mokėjo 46 procentai jaunuolių, tai yra, didesnioji dalis ir mokėsi nemokamai? Galbūt per porą metų duomenys iš dalies pasikeitė, bet turbūt nedrastiškai.
Kultūros srityje TS–LKD skirs gerokai didesnius resursus lietuviško kino menui remti, kultūrinei žiniasklaidai bei kultūros paveldui išlaikyti bei restauruoti, sukurs naują kultūros mecenavimo tvarką ir menininkų socialinių garantijų sistemą, o „valstiečiams“ rūpės kultūros finansavimo sistemą atnaujinti, sudarant daugiau galimybių puoselėti ją regionuose bei atnaujinti kultūros infrastruktūrą.
Liberalų sąjūdžio programoje įdomesni punktai: kultūros programų skaitmeninio turinio kūrimas, kuris išplėstų prieinamumą visiems šalies gyventojams; geriausių Lietuvos autorių vertimų į užsienio kalbas programų organizavimas.
TS–LKD nežada nei PVM tarifo mažinimo, nei PVM lengvatų prekėms bei paslaugoms, o liberalai apskritai galvoja atsisakyti PVM lengvatos už šildymą, tačiau priduria, kad kompensacijos labiausiai socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms išliktų.
Jei su kitomis partijomis prie valdžios vairo stotų liberalai, jie pasiryžę sudaryti galimybes, kad traukiniais Lietuvoje vežtų ir privačios kompanijos.
Konservatoriai turi kitą pasiūlymą – pagal Europos Komisijos reikalavimus „Lietuvos geležinkelius“ skirti į dvi dalis, kurių viena būtų atsakinga už krovinių ir keleivių vežimą, kita – už infrastruktūros valdymą.
„Valstiečiai“ imsis alkoholio, narkotikų, tabako bei azartinių lošimų kontrolės priemonių, prekybos alkoholiu valstybės monopolio, konservatoriai taip pat ketina kovoti su alkoholizmo epidemija, abi partijos kalba apie didesnį dėmesį savižudybių problemai.
Siekiai išsiskiria kalbant apie darbo santykius, šeimą, karinę tarnybą.
Liberalų nuomone, darbo santykių reguliavimas Lietuvoje stabdo naujų darbo vietų kūrimą bei neskatina investicijų.
Jie pasisako už įvairių darbo formų taikymą, darbuotojų priėmimo ir atleidimo procedūrų supaprastinimą. Svarbiausia, kad jos užtikrintų darbuotojų mobilumą bei skatintų užimtumą ir nelegalaus darbo mažėjimą.
Konservatoriai savo programoje kalba vis dar apie „sovietinį darbo santykių reglamentavimą“ ir mano, kad laisvesni darbo santykiai paskatins verslą sukurti daugiau darbo vietų. Todėl darbuotojai turės didesnį pasirinkimą ir dėl jų darbdaviai bus priversti konkuruoti.
O „valstiečių“ sąrašo lyderis Saulius Skvernelis aiškiai pareiškia, kad pirmas komandos darbas po Seimo rinkimų bus peržiūrėti naująjį Darbo kodeksą, nes būtent dabar darbuotojas neturi jokių garantijų: nei dėl darbo vietos, nei dėl atlygio.
„Valstiečiai“ aukštosiose ir profesinėse mokyklose įvestų pirminį karinį parengimą, kuris taptų pagrindu kariuomenės rezervui formuoti.
Konservatoriai universalią 9 mėnesių karinę tarnybą taikytų vidurinį mokslą baigusiems jaunuoliams, o liberalai sieks, kad tarnyba kariuomenėje būtų ne prievolė, o tik galimybė.
Liberalai mano, kad šeima, kaip konstatavo LR Konstitucinis Teismas, yra ne tik santuokos pagrindu paremtas dviejų žmonių bendras gyvenimas ir ketina priimti lyčiai neutralų partnerystės institutą reglamentuojančius teisės aktus, o „valstiečiai“ nedviprasmiškai pareiškia puoselėsiantys tik iš santuokos ir giminystės ryšių kylančią šeimą.
Konservatoriai kalba apie jaunas šeimas, vaikus, senjorus, tačiau partnerystės temos tiesiogiai neliečia.
Atrodo, kad Liberalų sąjūdį su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apskritai sieja tik vienas žodis „darna": "valstiečiai" sukūrė Darnios Lietuvos vyriausybės programą, o liberalai svarsto įkurti Darnaus vystymosi ministeriją, kuri pakeistų Aplinkos ministeriją.
Neatsitiktinai turbūt Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis prasitarė, kad su liberalais jiems nėra pakeliui. Bet ir su konservatoriais kai kur tektų suremti ietis.
