Naujausios
KOMENTARAS
Kodėl tokia blanki Prezidento rinkimų kampanija?
Donatas MORKŪNAS,
Nepriklausomybės akto signataras, politologas
Daugelis politikos apžvalgininkų konstatuoja, stebisi ir net apgailestauja, kad ši Prezidento rinkimų kampanija yra „nuobodi“.
Man keistas yra ne „nuobodumas“, bet apžvalgininkų stebėjimasis dėl jo, pats toks vertinimas. Keistas, nes būtent jie, dauguma apžvalgininkų, politikos komentatorių šią kampaniją ir padarė tokia ramią, iš anksto nulemtą. Žinoma, kartu su pačiomis politinėmis partijomis.
Daugumos žmonių pagrindinis noras ir lūkestis — pažaboti politikus ir valdininkiją, oligarchiją ir korupciją. Pagrindinė viltis ir tikėjimas — sudėti į vieną kandidatę, tikint, kad būtent ji yra ta, kuri gali tai padaryti, nes yra laisva nuo partijų, ryžtinga, sąžininga, principinga, pati sau kelia tokį tikslą.
Kodėl daugumos žmonių norai yra tokie koncentruoti ir vienodi? Todėl, kad tie patys apžvalgininkai pastaruosius keletą metų, o ir anksčiau tvirtino, kad Lietuva ir jos valdžia yra korumpuota, grobuoniška, biurokratiška, apskritai — baisiausia visoje ES.
Kai šitaip yra, tikrai, pirmiausias, svarbiausias, gal net vienintelis tikslas yra tai pažaboti ir sutvarkyti, nes, kol tokios padėties nepakeisime, tol nieko padaryti nebus įmanoma. Todėl ir nerūpi žmonėms niekas, ir neieško jie nieko daugiau. Yra JI!
Todėl ir neklausia, kokiais būdais bus pasiekti keliami tikslai, kas bus tie, kurie padės jų siekti, kaip bus sutariama su kitomis valdžios šakomis, pagaliau, kokių nuostatų bus laikomasi ekonominiais, socialiniais klausimais ir taip toliau.
Tai mato ir politikai, patys kandidatai, jų rėmėjai. Todėl ir lėšų rinkiminei kampanijai surinkta mažai, todėl ir kandidatų bei jų komandų veiksmai neaktyvūs. Jeigu per likusias dienas nepasirodys kažkokios naujos „stiprios“ informacijos apie lyderiaujančius kandidatus, šią kampaniją galėsime vadinti “neįvykusia“, taip ir neprasidėjusia, o ne nuobodžia.
Kita vertus, o kokio „nenuobodumo“ tie apžvalgininkai pasigenda? Intrigų, purvo, tolesnio žmonių kiršinimo ir visuomenės skaldymo?
Džiaugtis reikia, kad yra taip, kaip dabar, kad rinkimai gal pirmą kartą per šiuos 18 metų žmonių nesupriešino, bet sutelkė. Rinkėjams yra aišku, ko jie nori. Belieka tikėtis, kad išrinktoji prezidentė (ar prezidentas) pasinaudos tokiu galingu visuomenės palaikymu ir ištesės savo pažadus. Turiu omenyje ne tai, kad per penkerius metus bus pažabota oligarchija ir įveikta korupcija, nes ne taip tai yra paprasta, bet tai, kad kryptingai ir valingai tai bus daroma ir siekiama. Belieka palinkėti sėkmės rinkimuose ir ypač — po jų.
