Naujausios
VASARA SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“
Kelionė mieste – Talkšos ekologiniu taku
Žinote, kur gyvena 150 rūšių drugelių? Kur yra magiška vieta prie Talkšos ežero, o svajonių stotelė, meilės vartai ar rečiausių šalyje augalų buveinės? Tereikia pasiimti vandens gerti ir leistis į 19 stotelių kelionę Šiauliuose Talkšos ekologiniu taku. Neišvažiuojant iš miesto, pėsčiomis ar dviračiu į kelionę gali leistis visa šeima.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Ąžuoliniai stulpai su informacija
Talkšos ekologiniu taku lydi Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro vadovas Gintaras Oliškevičius, kuris ne tik atsakingas už jo priežiūrą, bet ir ant pečių tempė ąžuolinius rąstus į automobiliu nepasiekiamas stoteles. Daugiau nei 5 kilometrų atkarpoje jų įrengta 19.
Pirmojoje stotelėje – „Talkšos ekologinis takas“, kuri yra prie senųjų miesto kapinių ir tako link „Lapės“, bendrakeleivis aprodo visą maršrutą ant didžiulio stendo.
Baksteli žemėlapyje į kiekvieną stotelę – visos kažkuo ypatingos. Jose stovi po ąžuolinį rastą su informacija trimis kalbomis, Baltų simboliais bei jų aprašymais.
„Keliauti galima bet kuriuo metų laiku. Eidami šiuo taku matysime išlikusią natūralią Talkšos ežero rytinės pakrantės gamtą, atsiveriančius ežero ir jo apylinkių kraštovaizdžius. Ketiname įrengti daugiau informacinių rodyklių, papildomai suolelių pailsėti“, – vardija G. Oliškevičius.
Ežero pakrante einame link Salduvės piliakalnio. Antroji stotelė – „Kulpės vaga“. G. Oliškevičius papasakoja, kad iš Rėkyvos ežero, kuris yra už 5 kilometrų nuo Šiaulių centro, ištekanti beveik 26 kilometrų ilgio Kulpės upė sujungia Talkšos ir Ginkūnų ežerus, už Šiaulių ji įteka į Mūšą.
Upės žiotyse gausiai želia dilgėlynai, plačialapiai gysločiai, paprastieji apyniai, žąsinės sidabražolės. Nurodoma, jog veisiasi gėlųjų vandenų moliuskai: midijos, dreisenos, esama gausių dumblio maurakulio kolonijų.
Kuo toliau, tuo įdomiau
Pasukus link trečiosios stotelės „Žemažolė pieva“, gyvatvorė atskiria pramoninę Šiaulių dalį nuo išlikusios žemažolės pievos. Čia natūraliai auga paprastieji apyniai, geltonžiedės liucernos, pievinės miglės, aitrieji vėdrynai, paprastosios veronikos.
Priartėjame prie paplūdimio: galima pagroti pakabintais tabalais, stipruoliams padėtas rastas, kurį jie gali pakelti, vilkti, nešti, vaikai gali pažaisti žaidimų aikštelėje, pasisupti.
„Ketvirtojoje stotelėje „Šaltinėliai“ atsiveria šaltiniai, kurie formuoja išskirtinę augaliją. Suteka ir pamaitina Talkšą. Eime toliau, kuo toliau, tuo įdomiau“, – kviečia Jaunųjų gamtininkų centro vadovas.
Sustojame penktojoje „Svajonių stotelėje“. Ąžuolinis informacinis stulpas, du suolai, šiukšlių dėžėse maišai pilni šiukšlių, šiukšlių netrūksta ir šalia dėžių.
G. Oliškevičius pasidžiaugia, kad poilsiautojai neišmėto šiukšlių po visą parką ir pripažįsta:"Reikės pakeisti maišus“.
„Šioje šlapioje vietoje, auga pelkių augalas trilapis pupalaiškis. Tai vertingas dekoratyvus, vaistinis augalas, kurio ištekliai Lietuvoje nedideli, nes sumažėjo tinkamų augaviečių plotai“, – papasakoja.
Parodo į siauralapį gaurometį – vertingą vaistinį augalą. Pasako, jog šie augalai taip pavadinti neatsitiktinai, nes vėjo nešiojami vaisių gumulai primena gaurų kuokštus.
Nendryne – paukščių rojus
Judant Talkšos pakrante šeštojoje stotelėje supažindinama su čia išplitusiais tankiais nendrynais. Kuo toliau, tuo jie tampa platesni ir tankesni – paukščių mėgstamos buveinės.
„Ežere galima pamatyti ne tik gulbių nebylių, didžiųjų ančių, bet ir retų paukščių. Vieni iš jų – ausuotieji kragai. Pavasarį vandenyje grupelėmis plaukioja kuoduotosios, rudagalvės ir šaukštasnapės antys. Susikuria ir rudagalvių kirų kolonija, kurioje būna iki 4 tūkstančių porų“, – sakė G. Oliškevičius.
Šiaurinėje dalyje Talkšos ežeras per nendrėmis apaugusią sąsmauką susisiekia su Ginkūnų ežeru. Čia atrandame septintąją stotelę, kuri kviečia pailsėti: stovi suolelis, atsiveria vaizdas į ežerą.
„Vandenyje daug augalams reikalingų maisto medžiagų, todėl ežeras vadinamas eutrofiniu. Didelį azoto junginių kiekį vandenyje ir dumble įrodo ne vien aukštos nendrės, bet ir vešantys plačialapiai ir siauralapiai švendrai.
Prieš kelis dešimtmečius Talkšos ežere buvo gerokai mažiau dumblo ir azoto junginių – švendrai yra švarių ežerų augalai“, – informacijos nestokojo pašnekovas.
Aštuntoji stotelė „Paukščių buveinė“ skelbia, jog čia įsikuriantys paukščiai randa saugų ir švarų prieglobstį. Čia gyvena reti paukščiai – didieji baubliai.
„Jie dydžio sulig krankliu. Plunksnų raštas dera prie aplinkos, todėl sunku pastebėti. Peri baubliai ramiuose nendrynuose, lizdus krauna ant kupstų arba plūduriuojančių kinių. Gyvena čia ir nendrinės lingės – plėšrūs paukščiai. Tai dar vienas įrodymas visavertės ekosistemos“, – vedė taku ponas Gintaras.
Lietuvos raudonosios knygos puslapiuose
„Krūmų karalystė“ – devintoji stotelė. Veši įvairūs krūmai, ievos, šaltekšniai, sausmedžiai. Pakrūmėse sunoksta gervuogės, kalvoje auga šermukšniai, liepos, klevai, beržai. Palydovas ranka mosteli, jog arčiau ežero galima pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą retą augalą – baltijinę gegūnę.
Dešimtojoje stotelėje „Ąžuolynas“, pasak G. Oliškevičiaus, nuo pavasario iki vasaros pradžios, kol visiškai sulapoja ąžuolai, miškas keičiasi beveik kiekvieną dieną.
„Ąžuolų giles mėgsta pelės, pelėnai, miegapelės, šernai, kėkštai. Ateina ir stirnų. Pats mačiau“, – šypsosi pakeleivis.
Vienuoliktosios stotelės pavadinimas „Magiška vieta“ – intriguoja. Pasirodo, magiškumo šiai vietai suteikia susipinančios augalų buveinės. Spygliuočius keičia lapuočiai, laukymėje įsikūrusioje pievoje karaliauja jonažolės, rasakilos, miškiniai skudučiai, kraujažolės, lipikai, pievinės miegalės ir retos, legendomis apipintos, vaistinės šventagaršvės.
„Šią laukymę mėgsta laumžirgiai, vabalai, drugiai. Čia aptikta 150 rūšių drugių. Aptinkama retesnių naktinių drugių, slėptinuko populiacija. Iš dieninių drugių čia rastos spungės, dilgėlinukai, citrinukai, melsviai, karpytūnės, baltukai“, – vardijo čia gyvenančių drugių pavadinimus.
Nuo parko iki žvyryno
„Miškas parke“ – skelbia 12 stotelė. G. Oliškevičius pasakoja, kad pagal sulaukėjusias obelis galima spręsti, jog kadaise čia būta sodybų. Dabar vietovė užaugusi mišriuoju mišku.
Įsukame į Aleksandrijos gatvę, kuri skiria šiaurinėje pusėje esantį Talkšos parką nuo Salduvės parko. 13 stotelėje parašyta – „Talkšos ir Salduvės parkai“.
„Rytinėje parko dalyje yra piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjo medinė pilis, sunaikinta per kovas su kalavijuočiais. Parko pietvakariniame pakraštyje yra įsikūręs Jaunųjų gamtininkų centras, kur yra galimybė pajodinėti žirgais – viskas šalia“, – pasakojo centro vadovas.
Praėjus 14 stotelę „Pelkė“ apsidairome – žemapelkė didele augalų rūšių įvairove nepasižymi, auga pusmetrinės viksvos. 15 stotelėje „Žvyrynas“ kadaise buvo žvyro karjeras – dėl to čia susidarė savita augalų ir gyvūnų visuma.
„Tokiose sausringose vietovėse susidaro sąlygos, tinkamos augti kserofitams – augalams, taupiai vartojantiems vandenį. Šioje stotelėje saulėtomis vasaros dienomis galima pamatyti vikriųjų driežų“, – sakė G. Oliškevičius.
Graužikų pasaulyje
Graužikų pasaulis gyvuoja šešioliktoje stotelėje „Pušyno paunksnė“, kurioje išsikerojęs avietynas. Pro medžius matyti Salduvės piliakalnis.
„Čia aptinkama smulkiųjų graužikų: naminių, dirvinių ir geltonkaklių pelių bei rudųjų, paprastųjų ir pievinių pelėnų, galima pamatyti voverių, baltakrūčių ežių.
Vasaros vakarais iš slėptuvių išskrenda šikšnosparniai. Vandeniniai pelėausiai dažniausiai medžioja virš vandens, o vėlyvieji ir šiauriniai šikšniai nevengia ir gyvenamųjų vietovių“, – pasakojo čia verdančio gyvenimo peripetijas kelionės palydovas.
Klevų apžiūrėti kviečiama 17-oje stotelėje „Klevų įvairovė“. Parke auga penkių rūšių klevai: paprastasis, trakinis, sidabrinis ir platanlapis, nors kai kur pakraščiuose auga savaime įsikūręs sparčiai plintantis ir itin agresyvus uosialapis klevas – invazinė rūšis.
Vartai į Meilės kalną
Žingsniuojame į kelionės pabaigą – 18-ąją stotelę „Saldi meilė“. G. Oliškevičius pasakoja padavimą apie Salduvės piliakalnį: kalne degusi šventa ugnis, būdavo aukojami naminiai gyvuliai, javai, net žmonės. Kitas padavimas mena kalne gyvenusius milžinus. Dar kitame pasakojama, apie čia stovėjusią bažnyčią.
Sakoma, kad į kalną vedęs ir vienas požemis iš Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios.
Pasak direktoriaus, iki 1935 metų Salduvės kalnas ir aplinkiniai laukai buvo Žuvininkų kaimo nuosavybė. Tvarkant kaimo žemę, nutarta piliakalnį ir papėdes išdalyti sklypais.
„Šiaulių miesto valdyba nupirko iš Žuvininkų kaimo ūkininkų 20 hektarų. Į šią teritoriją pateko piliakalnis, jo aplinka. Ta vieta virto parku. Nuo piliakalnio atsiveria gražus kraštovaizdis – Salduvės-Malavėnų tvenkinys Aleksandrija. Užlipti į kalną reikia pro meilės vartus“, – patarė ponas Gintaras.
Apie tai, kad kelionė baigta, praneša 19 stotelė „Pažinimo džiaugsmas“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KELIONĖ: Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro vadovas Gintaras Oliškevičius sako, kad kelionė Talkšos ekologiniu keliu nėra klaidi ar sudėtinga.
PRADŽIA: Kelionės pradžia – netoli nuo aikštelės, kurioje stovi „Lapė“.
ŽEMĖLAPIS: Talkšos ekologinio tako žemėlapis dideliame stende, trimis kalbomis, su QR kodu.
PRAMOGA: Norintiems pagroti pakabinti tabalai.
NAMAI: Takšos pakrantės nendrynuose, krūmynuose, parke peri daugybė paukščių.
PATOGUMAS: Pelkingoje vietoje nutiestas kelias.
SAVIVALĖ: Kai kuriose stotelėse poilsiautojai susikūrė laužavietes – tai daryti šiose vietose draudžiama.
PRIEGLOBSTIS: Aštuntoji stotelė „Paukščių buveinė“ skelbia, jog čia įsikuriantys paukščiai randa saugų ir švarų prieglobstį.
Unikalus takas yra miesto vertybė
Šiaulių turizmo ir informacijos centro direktorė Rūta STANKUVIENĖ:
– Šiauliečiai turi unikalų ekologinį taką miesto teritorijoje, nes tokie takai būna tik saugomuose regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, rezervatuose. Talkšos ekologinis takas – miesto vertybė.
Šio tako idėja kilo Šiaulių universiteto Gamtos katedros mokslininkams. Jie, pamatę, koks pažintinis takas įrengtas Kelmės rajone prie Juodlės ežero, matė visas galimybes tokiam atsirasti prie Talkšos ežero.
Šį taką prižiūri Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras – atnaujinti ąžuoliniai stulpai, pastatyti suoleliai, šiukšlių dėžės, nuolat tvarkomasi, šienaujama.
Šiaulių turizmo centre visi norintieji gali gauti šio tako žemėlapį, tačiau nuo informacinių stulpų lankytojai savo išmaniaisiais telefonais gali nuskaityti QR kodą ir pamatyti visą reikiamą informaciją telefone.
