Naujausios
Apklausa
Kaip švenčiate Tėvo dieną?
Edvardas ir Dalia URNIEŽIAI su anūkais Kristijonu ir Jokūbu:
– Esu ne tik tėvelis, bet ir senelis. Anūkams greitai sukaks dveji. Tėvo dieną visuomet sveikinti atvažiuoja duktė su šeima. Sekmadienį ruošime šašlykus, kartu kepsime, bendrausime, būsime. Tokia tradicija. Laukiu kiekvienais metais šios dienos, nes labai smagu pabūti kartu. Smagiau būti seneliu, nes mažyliai mielai žaidžia, atvažiuoja į svečius, važinėjamės paspirtukais, o vakare vaikučius pasiima tėvai. Mes jų labai pasiilgstame. Susituokėme aštuoniolikmečiai, tėvu tapau dvidešimties. Labai laukėme dukters, jai gimus jautėmės labai laimingi, kita laimė – kai gimė šie anūkėliai dvyniai.
Šiaulietis Antanas ŠIUŠA:
– Esu dviejų dukterų tėvas. Tėvo dienos nei laukiu, nei nelaukiu, tą dieną jos visuomet atvažiuoja, atsigeriame arbatos. Turiu ir du anūkus. Sunkiau būti tėvu, nei seneliu, nes didesnė atsakomybė slegia. Kai jaunas susilauki vaikų, gyventi paprasta, nebaisu, apie nieką negalvoji ir nesureikšmini. Vyresniame amžiuje išmintis – kita, tad ir tėvu būti sunkiau.
Sonata LAPINSKIENĖ, vizažistė:
– Tėvo dieną pas savo tėvelį važiuoju su pyragu. Bendravimas su tėčiu yra ypatingas, mes su juo bendraujame kartais daugiau negu su mama. Tėtis man – geriausias draugas. Kai susilaukiau savo vaikų, daugelį dalykų supratau. Būdavo gyvenimo situacijų, kuomet maniau, kad tėvai elgiasi neteisingai, ir, tik tapusi mama, supratau jų poziciją. Mano ir tėvelio bendravimo pavyzdys yra modelis mano dukterims. Kaip matys mane besielgiančią, taip ir jos elgsis gyvenime. Tėvus privalome gerbti, bendrauti ir rūpintis.
Rūta GAVĖNAVIČIENĖ, šiaulietė:
– Tėvo dieną miniu liūdnai, nes tėvelio nebeturiu 5-eris metus. Mūsų ryšys buvo labai stiprus. Atmintyje jis išlikęs, kaip pats geriausias žmogus, rūpestingas, atidus, kuriam vaikai ir šeima buvo labai svarbūs. Puoselėjo pamatines vertybes. Kai netenki artimo žmogaus, supranti, kad per mažai bendrauta. Kartu praleisto laiko visada būna per mažai.
Gintaras JASIŪNAS, Šiaulių savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas:
– Mano tėtis mirė prieš 15 metų. Su žmona jau buvome kapinėse, nunešėme gėlių, sutvarkėme. Sekmadienį dar kartą nuvažiuosime prie tėvo kapo, eisime į mišias. Mano atmintyje išlikę tik gražiausi atsiminimai apie tėtį. Kai jo netekome man buvo 25 metai, tai toks amžius, kai tėvo patarimo ar vyriško pasikalbėjimo labai reikėjo. Jis ilgai sirgo, tad jo netektis nebuvo netikėta. Pats esu dviejų vaikų tėvas, manau, kad manęs laukia smagus sekmadienis!
Kalbino Natalija KONDROTIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
