Naujausios
Apklausa
Kaip Šiauliuose leidžiate vakarus?
Vida Rupšienė, valstybės tarnautoja:
– Būnu namuose, vaikščioju su savo šuneliu. Žmones, nepažįstančius Šiaulių, vesčiau prie Lapės, į bulvarą. Lapė man labai patinka, kiekvieną dieną ten einu pasivaikščioti. Manau, kad mažai vietų pasivaikščioti. Labai trūksta parko. Į mūsų parkus nevaikštau – bijau.
Romualdas Galskis, pensininkas, buvęs vairavimo instruktorius:
– Televizorių žiūriu, laikraščius skaitau. Išeiname vakarais į miestą. Vasarą gyvename sode, važiuojame į Palangą.
Šiauliuoseužsiėmimų netrūksta, tik daugiau renginių galėtų vykti senjorams.
Janina Donata Devėnienė, pensininkė, buvusi šeimos gydytoja:
– Vakarais man norisi pašokti. Lankausi senjorų klubuose. Dukart per mėnesį bibliotekoje su klubu per televizorių žiūrime operas, baletą, kurie kažkur pasaulyje rodyti labai seniai. Lankau Trečiojo amžiaus universitetą.
Inga Vasiliauskaitė, projektų vadybininkė:
– Kompiuteris, boulingas ar biliardas. Labai trūksta užsiėmimų. Reikėtų daugiau tokių vietų, kur galima kažką veikti, o ne tik alkoholio atsigerti. Man labai patiko, kad atsirado kavinukės, kepyklėlės, kur galima pažaisti stalo žaidimų.
Galėtų būti daugiau baseinų, SPA centrų.
Miestui trūksta žalumos. Jos yra, bet žolė – iki pažastų. Nėra, kur kamuoliu pažaisti, pledą pasitiesti.
Vytautas Butvilas, kultūros veikėjas:
– Aš visada randu, ką veikti. Mano darbas renginiuose yra kartu ir mano laisvalaikis. Dalyvaudamas renginiuose žmonėms irgi šypsenėlę palieku.
Jeigu sakai, kad tau Šiauliuose blogai, turi daryti, kad būtų gerai. Kai Šiauliuose renginiai buvo nemokami, žmonių juose buvo mažiau, kai tapo mokami, jų padaugėjo. Aš to nesuprantu.
Raimondas Rašpoliauskas, muzikas, kompozitorius, bioenergetikas:
– Dažnai važinėju dviračiu su sūnumi. Dirbu savo sode, sėdžiu prie laužo. Kadangi dirbu su muzika, kartais nueinu į knygyną-kavinę „Sielai“. Ten darome koncertus, vakarus. Kai vos ne už dyką darome renginius, iš būrio miesto žmonių ateina tik 50.
Šiauliuose daug ko trūksta, bet čia ne Kalifornija, turi susitaikyti. Nesuprasi, ko tie žmonės nori. Kai duodi – ai, tingiu. O kad pats kažką įdėtų, tai – ne. Žmonės yra vartotojai – ką man duosi? O ką tu pats padarei? Čia svarbesnis klausimas.
Kalbino Gintarė VALUCKYTĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
