Kai moralinėms vertybėms vietos nebelieka

Kai moralinėms vertybėms vietos nebelieka

KOMENTARAS

Kai moralinėms vertybėms vietos nebelieka

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

***

Ne vienerius metus geriausius rajono sportininkus bei jų trenerius renkantis ir pagerbiantis Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugų centras šiemet nustebino akibrokštu – geriausiu praėjusių metų treneriu buvo nominuotas ir bokso treneris, pernai netekęs darbo dėl elgesio, nesuderinamo su trenerio pareigomis.

Sprendimas geriausiu treneriu šalia kitų nominuoti ir nuo praėjusių metų liepos mėnesio nebedirbantį bokso trenerį vienus nustebino, kitus papiktino. Treti šią žinią priėmė lyg visiems savaime suprantamą dalyką – reikia pagerbti, juk trenerio auklėtinis tapo prizininku šalies čempionate. Vaikinas to vertas.

Bet ar šįkart to vertas treneris?

***

Išauklėjęs ne vieną dešimtį šalies čempionų bei prizininkų, ne kartą savo mokinius mokęs, kaip elgtis gyvenimiškose situacijose, ypač palaikydavęs treniruotes lankančių sunkiau besiverčiančių šeimų vaikus bei našlaičius, praėjusių metų birželį radviliškietis treneris pats stipriai slystelėjo. Slystelėjo taip, kad net teko palikti ilgametį mėgiamą darbą.

Svarbiausia, kad ne tik alkoholio promilės čia buvo kalčiausios. Nors jeigu ne jos, vargu, ar būtų įvykęs incidentas Palangoje, kur treneris atvyko kartu su savo auklėtiniais.

Palikęs auklėtinius ir kažkur gerokai kauštelėjęs, į Palangoje esančius Lietuvos sporto universiteto poilsio namus treneris atėjo rezervuoti kambarį rugpjūčio mėnesiui. Pateikęs savo duomenis, jis dar kurį laiką šnekučiavosi su administratore ir prie jos priėjusia valytoja. Šnekučiavosi draugiškai, kol kažkas nepaskambino treneriui.

Nežinia, kas atsitiko, tačiau pokalbis telefonu įsiutino buvusį sportininką. 63 metų vyras netikėtai smogė į veidą ant kėdės sėdėjusiai valytojai. Po to neblaivus sportininkas vožtelėjo ir administratorei. Ir lyg niekur nieko išėjo.

Trenerį surasti ir sulaikyti nebuvo sunku – pagal jo paties paliktus duomenis policijos pareigūnai buvusį boksininką sulaikė kitą dieną. Jam buvo nustatytas 2,13 promilės girtumas. Ilgametis bokso treneris neneigė sumušęs moteris, tačiau paaiškinti, kodėl taip pasielgė, nepajėgė.

Visą tą laiką, kol treneris kilnojo kumščius prieš niekuo dėtas moteris, jo auklėtiniai buvo vieni be vadovo. Laimei, kad tuo metu jiems nieko blogo nenutiko. Savo vaikus treneriui patikėję tėvai nė nenumanė, kad nusipelnęs specialistas pamirš savo auklėtinius bei atsakomybę prieš juos ir įsivels į tokį negražų incidentą.

***

Daugiau nei tris dešimtmečius bokso treneriu dirbęs Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugų centro treneris iš darbo buvo atleistas jam pačiam prašant.

Incidentas gal būtų ramiai nugrimzdęs praeitin, jei ne geriausių sportininkų ir jų trenerių apdovanojimai, vėl sudrumstę spėjusį praskaidrėti vandenį. Ar reikėjo geriausio trenerio gairelę bei piniginį čekį įteikti ir šiam treneriui?

Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugų centro vadovas Vaidas Jakavičius sutinka, kad įvykęs incidentas itin negražus, lyg šaukštas deguto apjuodinęs trenerio biografiją.

„Bet mes negalėjome pasielgti kitaip – už savo poelgį treneris darbą su vaikais turėjo palikti, o jo neapdovanoti neturėjome teisės: nuostatuose nebuvo tokio punkto. Dabar jau teks apie tai pagalvoti ir įdėti tokį saugiklį. Maža kas gali įvykti. Ne tik treneris gali paslysti, bet ir sportininkas“, – nuostatais dangstėsi centro vadovas.

***

O gal iš tiesų neįvyko nieko blogo? Vėliau teko girdėti ir tokį palyginimą: juk ir broliai Lavrinovičiai, įvykdę baisesnį nusikaltimą, toliau mėgaujasi žinomų krepšininkų gyvenimu. O čia tik slystelėjo ant velnio lašų – ir kam nepasitaiko, nejaugi dėl to reikia užbraukti viso gyvenimo pasiekimus?

Žinia, ne žmogų užmušė, tik tykštelėjo moterims per veidus. Juo labiau, kad vėliau pavyko su jomis susitarti gražiuoju. Ir vieniems paliktiems vaikams juk nieko neatsitiko.

Bet vis tik neskaniai atrodė šis treneris, stovintis šalia už pasiekimus apdovanoto savo auklėtinio ir kartu su juo priiminėjantis sveikinimus ir apdovanojimus.

Jei jau nuostatai išties yra visagaliai, gal verčiau apdovanojimą jam reikėjo įteikti tyliai ramiai kur nors kabinete?

O tiems, kurie teikia apdovanojimus gal pats laikas į nuostatus įrašyti tą saugiklį? Kad sporte ne tik sportiniai pasiekimai būtų svarbūs. Tarp jų neturėtų pradingti ir moralinės vertybės.