Ką pasakytų Freken Bok

Ką pa­sa­ky­tų Fre­ken Bok

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

„Te­le­vi­zi­ja ro­do su­kčius! Kuo aš blo­ges­nė?“ – rau­kė no­sį na­mų dar­ky­to­ja Fre­ken Bok ani­ma­ci­nia­me fil­mu­ke apie Karl­so­ną ir Ma­žy­lį.

Įdo­mu, ką sa­ky­tų pa­ne­lė Bok, „to­je ma­žo­je dė­žu­tė­je“ pa­ma­čiu­si rin­ki­mų de­ba­tų lai­das ar pa­ni­ru­si į agi­ta­ci­nes aist­ras so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“?

Žiū­rė­ti te­le­vi­zi­jos de­ba­tus rei­kia auk­si­nės kant­ry­bės. Bet kan­di­da­tai su­ge­ba nu­skaid­rin­ti il­gas mi­nu­tes ir sa­vo pa­si­sa­ky­mus pa­vers­ti hu­mo­ro va­ka­rais. Ge­nys mar­gas, bet kan­di­da­tai į Sei­mą – dar mar­ges­ni.

Ant­ra­sis tu­ras te­le­vi­zi­jo­je ra­mes­nis, kan­di­da­tų ma­žiau. Bet iki šiol gal­vo­je at­skam­ba pir­mo­jo tu­ro pa­ži­bos.

„Pa­da­ry­siu, kad pen­si­nin­kai ga­lė­tų ne tik gy­ven­ti, bet eg­zis­tuo­ti“, – maž­daug to­kiais žo­džiais ža­dė­jo vie­nas. Ki­ta rau­do pa­klaus­ta, ko­dėl feis­bu­ke sa­vo pro­fi­lį pa­va­di­no „Aš Ku­pi­do­nas“.

„Esu jau­nas“, – sa­vo pri­va­lu­mus var­di­jo pen­si­nin­kas.

„Mirkt, mirkt“, – da­žy­to­mis blaks­tie­no­mis klak­sė­jo kan­di­da­tė vie­to­je at­sa­ky­mų į klau­si­mus: „Kiek di­din­si­te, už ką di­din­si­te?“

„Pa­gal jū­sų biog­ra­fi­ją dir­bo­te sta­ty­bų sek­to­riu­je ir ap­sau­gos sri­ty­je. Ki­taip sa­kant, sta­ty­bi­nin­ku ir ap­sau­gi­nin­ku? – tiks­li­no­si lai­dos ve­dė­ja. Pa­var­tęs akis kan­di­da­tas ne­su­ti­ko: „Ne! Sta­ty­bi­nin­ku aš dir­bau sta­ty­bų sek­to­riu­je, o ap­sau­gi­nin­ku – ap­sau­gos sek­to­riu­je.“ „Ar nu­si­ma­no­te eko­no­mi­ko­je, so­cia­li­nė­je po­li­ti­ko­je? „Ko­dėl tu­rė­čiau ši­tuo­se da­ly­kuo­se nu­si­ma­ny­ti?!“

Ir liūd­na, ir sma­gu.

Ats­ki­ra „hu­mo­ro“ lai­dos rub­ri­ka – kan­di­da­tų pa­stan­gos kal­bė­ti už­sie­nio kal­bo­mis, ku­rias an­ke­to­je nu­ro­do mo­ką. Te­ko ir ten­ka mik­čio­ti, pra­kai­tuo­ti, pyk­ti, kad čia – Lie­tu­va, ir rei­kia kal­bė­ti lie­tu­viš­kai.

„Ties ku­ria kal­ba už­kliu­vo­te?“ – tiks­li­no­si ve­dė­ja, ban­dan­čia­jam ke­tu­rio­mis kal­bo­mis iš­le­men­ti „ge­ras oras“. Tai pa­da­ry­ti, ko ge­ro, įma­no­ma ir ne­bū­nant po­lig­lo­tu. Bet kan­di­da­tui ne­si­se­kė.

Vei­das nu­skaid­rė­jo, kai iš­gir­do pa­siū­ly­mą ke­tu­rio­mis kal­bo­mis pa­si­svei­kin­ti „La­ba die­na“. „Gu­ten tag! (vok. la­bas va­ka­ras!) – nu­švi­to už­sie­nio kal­bų „gliau­dy­to­jas“.

Nei juok­tis, nei verk­ti.

Ne­rims­ta kan­di­da­tai ir feis­bu­ko pla­ty­bė­se, ner­šia tar­si žu­vys. Daž­nai „pa­mirš­ta“ pa­žy­mė­ti, kad įra­šas – po­li­ti­nė agi­ta­ci­ja. Tie­siog šiaip – drau­giš­kai min­ti­mis pa­si­da­li­jo. Juk so­cia­li­nis tink­las – ko­ne be­ga­li­nė drau­gų bend­ruo­me­nė.

Siun­čia lin­kė­ji­mus, da­li­ja­si re­cep­tais, gi­ria­si, dė­ko­ja, iš­si­pa­sa­ko­ja. Ir pra­šo. Ne šiaip – nu­ro­dy­da­mi, jų aki­mis, sva­rias prie­žas­tis, ko­dėl vie­nas ar ki­tas ver­tas Sei­mo na­rio kė­dės.

Ar kas per­spjaus Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rio Gin­tau­to Lu­ko­šai­čio pa­gal­bos pra­šy­mą, šauks­mą rin­kė­jams? „Pra­šau jū­sų pa­gal­bos!!!! Prieš ke­le­tą mė­ne­sių su­si­de­rė­jau su And­riu­mi Še­džiu iš bon­kos šnap­so, jog Va­le­ri­jus Si­mu­li­kas ne­lai­mės vien­man­da­tė­je! Pra­šau ap­sau­go­ti dau­gia­vai­ki tė­vą nuo pa­pil­do­mų iš­lai­dų ir ant­ra­me tu­re Sau­lės apy­gar­do­je bal­suo­ti už Ar­vy­das Moc­kus (kal­ba ne­tai­sy­ta)“.

„De­ry­bos de­ry­bom, bet pri­zas tik­rai pro­le­ta­ri­nės kil­mės. Rei­kė­jo iš ko­kios nors kny­gos ar pa­veiks­lo su­de­rė­ti. Ar­ba pa­ža­dė­ti nu­kel­ti skulp­tū­rė­lę, jei Ar­vy­das lai­mės“, – ko­men­tuo­da­mas „kul­tū­ri­na“ po įra­šu rin­kė­jas.

Iš tie­sų, int­ri­ga rim­ta – kas pirks „bon­ką“?! Gal dar kas nors su­si­la­žins?

Ar ži­no­te, ką „Goog­le“ ro­do pir­muo­ju nu­me­riu, įve­dus į paieš­kos lau­ke­lį „juo­kin­giau­si de­ba­tai“? Ogi „Juo­kin­giau­si de­ba­tai: Kan­di­da­tai į Šiau­lių me­rus!“ Tą pa­tį įra­šą ga­li­ma pa­žiū­rė­ti ir at­si­ver­tus įra­šą „juo­kin­giau­si rin­ki­mi­niai de­ba­tai is­to­ri­jo­je!“ Tai bu­vo per­nai.

O ką da­bar pa­sa­ky­tų Fre­ken Bok?