Ka­ma­nų re­zer­va­te gy­ve­nu­si žie­duo­ta na­mi­nė pe­lė­da nugaišo

Ka­ma­nų re­zer­va­te gy­ve­nu­si žie­duo­ta na­mi­nė pe­lė­da nugaišo

Ka­ma­nų re­zer­va­te gy­ve­nu­si žie­duo­ta na­mi­nė pe­lė­da nugaišo

Ka­ma­nų vals­ty­bi­nio gam­ti­nio re­zer­va­to dar­buo­to­jai ban­dė iš­gel­bė­ti nu­si­lpu­sią na­mi­nę pe­lė­dą, čia iš­gy­ve­nu­sią apie de­šimt­me­tį. Tai pa­vy­ko nu­sta­ty­ti pa­gal žie­dą ant paukš­čio ko­jos.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Re­zer­va­to bo­ta­ni­kė Si­gi­ta Sprai­nai­ty­tė pa­ste­bė­jo na­mi­nę pe­lė­dą (Strix alu­co) ne me­dy­je, bet ant že­mės – o tai šiems paukš­čiams neįp­ras­ta.

„Ji dar ge­bė­jo plas­no­ti, ta­čiau į orą pa­kil­da­vo neaukš­tai ir ga­lė­jo tap­ti leng­vu plėš­rū­nų gro­biu“, – pa­sa­ko­jo S. Sprai­nai­ty­tė.

Paukš­tis lai­kė­si ne­to­li re­zer­va­te au­gan­čio ąžuo­lo, ku­ria­me yra šiam paukš­čiui pa­da­ry­tas in­ki­las.

Net­ru­kus su spe­cia­lia dė­že at­vy­kę ko­le­gos gam­ti­nin­kai pa­ga­vo pe­lė­dą, par­si­ve­žė į re­zer­va­to ad­mi­nist­ra­ci­jos ba­zę.

Spar­nuo­tį ėmė­si glo­bo­ti, mai­tin­ti re­zer­va­to vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Do­vy­das Bu­čys. Jis yra pa­dė­jęs at­gau­ti jė­gas ne vie­nai su­žeis­tai ar nu­si­lpu­siai pe­lė­dai.

Nau­jo­ji glo­bo­ti­nė bu­vo iš­skir­ti­nė, nes at­ro­dė se­na, la­bai ma­žo svo­rio. Gal­būt to­dėl, kad il­gai ba­da­vo.

Paukš­tis nu­gai­šo po sa­vai­tės.

Ant ko­jos ras­tas žie­das skel­bė esąs už­dė­tas Kau­no T. Iva­naus­ko zoo­lo­gi­jos mu­zie­jaus paukš­čių žie­da­vi­mo cent­ro.

Jo dar­buo­to­jas Sau­lius Rum­bu­tis 2010 me­tais bu­vo at­vy­kęs į Ka­ma­nas ir bū­tent ta­me pa­čia­me ąžuo­le gy­ve­nu­sią pa­te­lę pa­žy­mė­jo. An­ke­to­je nu­ro­dė: ne ma­žiau kaip tre­jų me­tų pa­te­lė.

„Nu­sil­pęs pe­lė­di­nis spar­nuo­tis tu­rė­jo apie 10 me­tų, o to­kiems paukš­čiams yra so­li­dus am­žius, at­si­žvel­giant į gam­to­je ty­kan­čius dau­gy­bę pa­vo­jų“, – tei­gė S. Sprai­nai­ty­tė.

Jos tei­gi­mu, neį­ma­no­ma pa­sa­ky­ti, kad vi­są lai­ką na­mi­nė pe­lė­da gy­ve­no to­je pa­čio­je vie­to­je. Nors nu­si­lpęs paukš­tis ras­tas vos už 400 met­rų, nuo liz­do, ku­ria­me bu­vo žie­duo­tas 2010-ai­siais.

S. Sprai­nai­ty­tė pa­sa­ko­jo, kad tik kar­tais na­mi­nių pe­lė­dų pa­te­lės iš­lie­ka prie­rai­šios joms įpras­toms te­ri­to­ri­joms. Daž­niau lin­ku­sios kla­jo­ti, ju­da dau­giau už sės­lius pa­ti­nė­lius.

Re­zer­va­te ir ap­sau­gos zo­no­je kas­met pe­ri apie 10-12 pe­lė­dų po­rų, ta­čiau re­tai pa­ste­bi­mos.

Pa­sak re­zer­va­to vy­riau­sio­jo eko­lo­go Vai­do­to Gri­ga­liū­no, re­tai pa­si­tai­ko ap­tik­ti žie­duo­tą paukš­tį. Iki tol pa­na­šus fak­tas fik­suo­tas maž­daug prieš aš­tuo­ne­rius me­tus – gul­bė su žie­du ant kak­lo.

Gam­ti­nin­kai lau­kia bet ko­kių duo­me­nų apie ap­ti­ktus žie­duo­tus paukš­čius, kad bū­tų ga­li­ma dau­giau su­ži­no­ti apie jų gy­ve­ni­mo ap­lin­ką, mig­ra­vi­mą.

Re­zer­va­to vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo spe­cia­lis­tės Kris­ti­nos Gri­ga­liū­nie­nės tei­gi­mu, dau­giau kaip 100 me­tų pa­sau­ly­je tai­ko­mas paukš­čių žy­mė­ji­mas me­ta­li­nė­mis plokš­te­lė­mis, ta­čiau iš­lie­ka svar­bus ty­ri­mų me­to­das, net ir at­si­ra­dus mo­der­nes­niems.

Vai­do­to GRI­GA­LIŪ­NO nuo­tr.

2010 me­tų ge­gu­žės 19 die­ną or­ni­to­lo­gas Sau­lius Rum­bu­tis žie­da­vo na­mi­nę pe­lė­dą.

Na­mi­nė pe­lė­da su už­dė­tu žie­du į gam­ti­nin­kų ran­kas pa­te­ko šią žie­mą.