
Naujausios
APKLAUSA
Ką darytumėte, jeigu rytoj būtų pasaulio pabaiga?
Šiaulių gatvėse klausėme praeivių, ką jie veiktų, jei sužinotų, kad rytoj iš tiesų bus pasaulio pabaiga? Kaip jie vertina nuolat eskaluojamą pasaulio pabaigos 2012-12-21 temą?
Loreta Bubnienė, muzikos pedagogė:
– Pirma mintis – paskambinčiau visiems artimiesiems ir draugams. Žinoma, jei telefonai veiktų. Šiaip mėgstu fantastiką. Neseniai perskaičiau Artūro Klarko „Vaikystės pabaigą“. Nekreipiu dėmesio į gąsdinimus apie pasaulio pabaigą. Jeigu ji ateis, tai nieko nepakeisi.
Aleksandras, pensininkas:
– Nebijau pasaulio pabaigos, nes su tuo, nuo kurio viskas priklauso, palaikau gerus santykius. Spėjimų jau buvo ir bus gausybė, tačiau ne mums spręsti, kada bus pabaiga. Tikinčiam Dievas yra, o netikinčiam – nėra. Tačiau nei vienas, nei kitas neturi jokių įrodymų. Įtikėjau tada, kai supratau, kodėl sugriuvo Sovietų Sąjunga – ji buvo statoma ant ateizmo pamatų.
Vytautas LAURUTIS, verslininkas:
– Bus taip, kaip bus. Visa kita – iš svajonių pasaulio. Manau, yra daug svarbiau, kad Šiauliuose už penkių minučių automobilio parkavimą ima kaip už visą valandą. Tikiu, kad susinaikinti mes pajėgūs, tačiau esu realistas – nieko nesitikiu iš aukštybių.
Asta KRIŠČIŪNAITĖ, studentė, fleitos mokytoja:
– Esu labai laiminga, todėl apie tai negalvoju. Stengiuosi gyventi taip, kad jau šiandien galėčiau ramiai išeiti. Kiekvienas tiki tuo, kuo nori. Apie pasaulio pabaigą nesu nieko girdėjusi, nes tokios informacijos ir neieškau.
Zenonas BUDRAITIS, Rytų kovos menų mokytojas:
– Džiaugčiausi. Pasaulyje, kuriame visi nusivylę, tik ir lieka džiaugtis pasaulio pabaiga. O jei rimtai – esu optimistas ir pasaulio pabaiga netikiu. Gyvenimas yra nuoseklus, o pasaulyje visada yra gėrio ir blogio pusiausvyra. To mokau ir savo auklėtinius – sutarti su aplinkiniais ir visu pasauliu. Nereikia žmonių gąsdinti. Kiekvienas esame savo gyvenimo kalvis.
Kalbino Alvydas JANUŠEVIČIUS, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS