Naujausios
Iššūkis sau: neįgaliųjų vežimėliais – šimtus kilometrų
Per dieną neįgaliųjų vežimėliais įveikti 40–60 kilometrų – tokį iššūkį kasmet prisiima grupė neįgaliųjų, išsirengiančių į maratoninį žygį. „Šiaulių kraštas“ žygeivius pasitiko Radviliškio rajone, Šeduvoje.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Žygis vežimėliais – devintą kartą
„Iš Pakruojo išvažiavome 9.30, Šeduvoje buvome 13.30. Žinoma, kad buvome sustoję, – man varytuvo rankena porą kartų atsilaisvino, kažkam vežimėliui bėdų atsirado, galų gale kiekvieno iš mūsų individualios galimybės, skirtingos negalios“, – sako nuo įtampos įkaitusi Ginta Žemaitaitytė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė.
Ji irgi važiuoja rankomis varomu neįgaliojo vežimėliu. Kaip ir dar keliolika jos bendraminčių. Pakruojiečiai Egidijus Gabriūnas ir Sigytas Žvaigždė vyksta atitinkamai septintą ir aštuntą kartą, joniškietis Gintaras Balčiūnas – aštuntą, ir tik Robertas Ašmanavičius iš Pakruojo nėra praleidęs nė vieno sveikatingumo ir aktyvaus judėjimo stovyklos žygio.
Šiųmečiame žygyje susibūrė neįgalieji iš Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Kupiškio, Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio.
Ginta sako, jog šitie jų maratoniniai žygiai iš dalies ir gimė Roberto galvoje. Tuomet, kai Andrioniškyje, Anykščių rajone, į krūvą suvirto dvi žygeivių grupės: vieni atplaukę baidarėmis, kiti – neįgaliųjų vežimėliais su juose įtaisytais varytuvais. Tada ir buvo sumąstyta: o kodėl gi mums nepabandžius išsirengti į maratoną vežimėliais?
„Po dar vieno panašaus susibūrimo Veliuonoje jau tvirtai nusprendėme: važiuosime. Ir išvažiavome. Ir taip – jau devinti metai“, – apie žygių pradžią pasakoja Robertas.
Ginta sako, jog Robertas jų žygiams labai reikalingas, nes jo vadovaujama neįgaliųjų socialinė įmonė gamina varytuvus neįgaliųjų vežimėliams, kurie paspartina ir palengvina važiavimą. Be šio pagalbinio įtaiso jie tokio kelio nesukartų.
R. Ašmanavičiaus įmonėje buvo sukonstruotas ir vadinamasis „bolidas“ neįgaliesiems, skirtas važiuoti dviem neįgaliesiems, turintiems skirtingas negalias. Susėdę į sukonstruotą keturratį, gali važiuoti abu.
Visur – geranoriški žmonės
„Šiemet mūsų žygyje bus daugiau poilsio – iš Pakruojo atvykome į Šeduvą, iš čia važiuosime į kartu su mumis vykstančio radviliškiečio Liudo Barkausko sodybą prie Arimaičių ežero. Ten tris dienas aktyviai ilsėsimės – žvejosime, plauksime baidare, sportuosime, o po to kitu keliu grįšime į Pakruojį, iš ten skirstysimės į namus“, – žygio maršrutą rikiavo G. Žemaitaitytė.
Ji džiaugėsi, kad visur jų maršrute atsiranda gerų žmonių: vieni šalto vandens pasiūlo, kiti uogomis pavaišina. Kad ir Šeduvoje keliauninkus pasitikusios jų sąjungos Radviliškio skyriaus moterys su pirmininke Arimalda Bruniene priešakyje. Moterys ne tik duona, lašiniais ir dešra juos pavaišino, bet ir ledais atgaivino.
„Būna, žiūri į mus žmonės tokiais nustebusiais žvilgsniais: žiūrėk, neįgalieji keliauja. Kiti net nesupranta, jog daugelis iš mūsų visiškai nevaikšto, nesupranta, kad ir neįgalieji gali būti linksmi, laimingi, sportuojantys. Bet visi nusiteikę geranoriškai, tad mūsų projektas – ir šviečiamasis“, – sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė.
Pasak G. Žemaitaitytės, ir žygiai su baidarėmis, ir maratonai su vežimėliais yra tikras išbandymas neįgaliesiems. Ypač tiems, kurie ryžtasi tam pirmą kartą.
„Mes irgi mokomės vieni iš kitų. Būna, kad naujokai tik žygyje pabando patys kavos išsivirti, nes namuose tą darydavo artimieji, išmoksta valdyti baidarę ar žvejoti iš vežimėlio. Kiekviena, kad ir mažiausia, nauja patirtis yra labai brangi ir reikalinga“, – sako Ginta.
Siekia nugalėti save
„Ko reikia, ryžtantis vykti į tokį žygį?“ – klausiu jo organizatorių. Ginta ir Robertas vienu ypu, lyg parepetavę, išpyškina: noro.
„Aš labai bijojau važiuoti, nes esu kontoros žmogus, mažai susiduriantis su fiziniu krūviu. Kai jau pagaliau pasiryžau, ruošiausi iš anksto – net darbe būdavau su svareliais ant rankų, kad raumenys sustiprėtų ir šiaip pasportuodavau. Ir išlaikiau egzaminą“, – sakė Ginta.
Radviliškietis ūkininkas L. Barkauskas maratone debiutavo užpernai. Ir nuo to laiko taip „užsikabino“, kad dar nesibaigus vienam žygiui jau laukia būsimojo.
Pasak G. Žemaitaitytės, jų rengiamų maratonų „Nugalėk save“ tikslas – ne tik išmėginti savo jėgas, pabendrauti su likimo draugais, bet ir keisti požiūrį į neįgalius žmones, mažinti socialinę atskirtį.
Autorės nuotr.
NORAS: Ginta Žemaitaitytė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė, ir pakruojietis maratonų senbuvis Robertas Ašmanavičius apie neįgaliųjų žygius: „Reikia tik noro.“
ŽYGEIVIAI: Į Šeduvą iš Pakruojo varytuvais atvažiavo keliolika neįgalių žygeivių.
SUTIKTUVĖS: Ne tik su duona, bet ir su lašiniais bei gėlėmis žygeivius sutiko Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos atstovės.
