Naujausios
Į Malgūžių dvarvietę įsisuko juodieji archeologai
Malgūžių dvarvietėje (Joniškio rajonas) aplink gerokai apgriuvusį buvusios vyninės pastatą iškasinėta eilė duobių. Įtariama, kad čia lobių galėję ieškoti ilgapirščiai, susigundę, kad nuošalus buvęs dvaras – vieta, tinkama jiems slėpti.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Iškasta aplink pastatą
„Šiaulių krašto“ redakciją pasiekė skaitytojų signalas, kad Kriukų seniūnijos Malgūžių dvaro teritorijoje pastebėtos duobės, kurių kasimo pėdsakai dar švieži.
Kriukų seniūnijos darbuotojai patvirtino, kad pranešimas teisingas.
Prieš savaitę patys apsilankę dvaro teritorijoje, kurią prižiūri, netoli tvenkinio jie pastebėjo iškasinėtas duobeles. Jos maždaug 30 centimetrų gylio žioji viena nuo kitos kas keli žingsniai. Iš viso jų iškasta šešiose vietose.
Kasinėjimai vyko maždaug už trijų – penkių metrų nuo likusio senovinio dvaro ūkio pastato – buvusios vyninės – liekanų.
Seniūnė Audronė Impolienė kreipėsi į Savivaldybės paveldosaugos vyriausiąją specialistę Vilmą Bartašienę.
Ilgapirščiai „ne sliekų ieškojo“
V. Bartašienė, dvarvietėje apsilankiusi su Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus, Savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ir policijos atstovais, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad akivaizdu, jog žmonės ten „ne sliekų ieškojo“, dirbta su metalo ieškikliais.
Kriukų seniūnijos darbuotojai spėja, kad galbūt dvaro teritorija žmonėms, tikintiems nebūtomis istorijomis, atrodo tinkama vieta lobiui slėpti. Tačiau duobės paviršinės, galbūt giliau kasti sutrukdė neišėjęs pašalas.
Apsilankę pareigūnai taip pat pastebėjo, kad pastato, aplink kurį kasinėta, viena plytų siena šviežiai išgriauta arba neseniai išgriuvusi.
Malgūžių dvarvietės sodybos fragmentai yra įtraukti į saugomų valstybės Kultūros vertybių registrą ir kasinėti be leidimo toje vietoje bet kuriuo atveju yra draudžiama. Juodiesiems archeologams gali grėsti administracinė atsakomybė iki 2000 litų, neskaitant paveldui padarytos žalos, jei tokia būtų nustatyta.
Dvarvietė nukentėjo ne pirmą kartą
Prieš porą metų dvarvietė jau buvo nukentėjusi. Tada ilgapirščiai buvo išardę dalį dvaro buvusios plytinės kamino. Vagys buvo rasti ir nubausti.
Buvusioje dvaro teritorijoje stovi ne tik senieji pastatai, bet ir griūvančios buvusio kolūkio fermos. Vienos jų stogo konstrukcijos jau įlūžusios. Vieta tampa pavojinga apylinkėse mėgstantiems klaidžioti vaikams, tačiau kol kas jos nesulaukia nei savininkų, nei Savivaldybės dėmesio.
Pienių žiedai ir varlės
Malgūžių dvaras įkurtas maždaug 24 kilometrai nuo Joniškio ir už 7 kilometrų nuo Kriukų miestelio Švitinio upės dešiniajame krante.
Nuo XIX amžiaus pradžios iki Antrojo pasaulinio karo metų jis priklausė iš Kuršo kilusiai vokiečių grafų Keizerlingų (Keyserlingk) šeimai. Jie valdė ir kitą – Daunoravos dvarą. Keizerlingai domėjosi ir rinko senovines iškasenas, patys tyrinėjo archeologijos paminklus, buvo kultūros mecenatai.
Vietos gyventojų liudijimais, Malgūžių dvaras buvęs neprabangus – dviejų aukštų medinis statinys su čerpių stogu, turintis 20 kambarių. Prieš rūmų pastatą buvo įrengtas puošnus gėlynas. Senieji gyventojai pamena aukštas lubas, ąžuolinį parketą, dideles koklių krosnis.
Dvaro teritorijoje buvo pasodinta ąžuolų giraitė, jos medžiai iki šiol išlikę.
Iš dvaro išlikę ūkio pastatai, sumūryti iš akmenų. Kai kurie jų – gerokai apgriuvę. Dalis pastatų turi privačius šeimininkus, kuriems jie atiteko dalinantis pajus iširus kolūkiui.
Įdomūs Joniškio istorijos ir kultūros muziejininkų surinkti senųjų gyventojų pasakojimai. Juose rašoma, kad tarpukariu dvaro vyno darykloje buvęs gaminamas labai paklausus vyšnių vynas, taip pat ir vynas iš pienių. Pavasariais aplinkinių kaimų moterys pievose rinkdavo jų žiedus ir nešdavo į dvarą parduoti.
Liudijama, kad grafienė Evelina Keizerlingk prašydavusi kaimo vaikų prigaudyti varlių, kurias sūdydavo.
Autorės nuotr.
SIENA: Vyninės viena siena taip pat šviežiai išgriauta arba išgriuvusi pati nuo lietaus ir vėjų.
KASINĖJIMAI: Duobių prikasinėta šešiose vietose aplink buvusios dvaro vyninės pastato fragmentus.
DUOBĖS: Duobės negilios, maždaug iki 30 centimetrų gylio.
