Naujausios
Kuršėnai +
Keletą mėnesių „Šiaulių kraštas“ spausdino diskusijų rubriką „Kuršėnai plius“, kurioje su Kuršėnuose dirbančiais, gyvenančiais žmonėmis, neabejingais miesto dabarčiai ir ateičiai, diskutavome, kaip miestas galėtų vystytis, kaip skatinti miesto patrauklumą.
Šiandien diskusijoje – Šiaulių rajono meras Antanas BEZARAS, įdėmiai skaitęs ir laikraštyje, ir skrastas.lt internetiniame puslapyje vykusią diskusiją apie Kuršėnus. Kokie jo pasiūlymai kuršėniškiams ir sau?
Į Kuršėnus – pamiegoti ar gyventi?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
– Laikraščio tikslas buvo perkelti virtuvių diskusijas į viešąją erdvę, kaip ir kur turėtų vystytis antras pagal dydį apskrityje miestas. Pavyko – kuršėniškiai džiaugėsi, turėdami galimybę kalbėti viešai apie savo miesto skaudulius ir džiaugsmus, geranoriškai dalijosi idėjomis, kai kada šiek tiek ironiškai ar kritiškai, bet visi linkėjo gero savo miestui. Kokios kuršėniškių idėjos ir mintys įstrigo jums ir kokios gali turėti tęsinį?
– Labai vertinga išgirsti gyventojų, verslininkų mintis, geras idėjas. Raginčiau, kad gyventojai kuo aktyviau įsijungtų į visuomeninį gyvenimą.
Kuršėniškė verslininkė užsiminė diskusijoje, kad jai reikėjo drąsos ateiti pas merą paprašyti pagalbos. Nemanau, kad reikia bijoti ateiti pas merą. Reikia ne bijoti, o ateiti.
Ne tik jauni, ir pagyvenę žmonės jau yra pamatę pasaulio, pamatę, kaip tvarkosi miestai, todėl žmonių idėjos tikrai gali būti vertingos ir tam nebūtinai reikia didžiulių lėšų.
Ypač gyventojai su savo idėjomis, pasiūlymais laukiami sausio mėnesį, nes vasarį bus tvirtinamas ateinančių metų biudžetas.
– Ketvirtadieniais antrąją dienos pusę Kuršėnuose priiminėjate gyventojus. Dėl ko į jus kreipiasi gyventojai? Ar tik dėl komunalinių problemų – vamzdžiai, gatvės, šaligatviai, ar ateina ir su idėjomis miestui?
– Pagrindinės gyventojų problemos – dėl infrastruktūros. Tačiau buvo ir kitokių idėjų, pavyzdžiui, kad aikštėje šventiniu laikotarpiu grotų muzika. Buvo pasiūlymų, kaip įveiklinti senąjį rekonstruotą miesto parką. Pripažįstu, Kuršėnų parkas dabar tikrai negyvas, bet labai tikiuosi, kad atgis, kai per Ventą nutiesime tiltą link parko. Šimtu procentų pritariu tiems, kurie sako, kad parkas turi būti gyvas, jame turi būti jauku miestiečiams.
Žinau, kad kol kas yra problemų dėl paukščių, dabar aparatas, baidantis paukščius, sugedęs, bet pavasarį pasistengsime, kad jis būtų sutaisytas. Be abejo, parke privalo atsirasti užsiėmimo vaikams, kad čia norėtų ateiti pabūti jaunos šeimos, mamytės su vaikais galėtų ramiai leisti laisvalaikį. Be to, vyresnioji miestiečių karta prisimena, kad senajame parke grodavo dūdų orkestras, vykdavo šokiai. Galbūt kada nors bus ir tai?
– Kokia kryptimi, jūsų manymu, gali vystytis miestas?
– Ir gyvenimas, ir miesto vaizdas keičiasi, nors galėtų ir greičiau. Niekur toli nepabėgsi: Kuršėnai iš esmės buvo pramoninis miestas, o dabar gali vystytis kaip patrauklus miegamasis rajonas. Tai numatoma ir Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje, kurioje skaičiuojama, kad per valandą žmogus turėtų nuvažiuoti iki darbo vietos. Iš Kuršėnų pasiekti Šiaulius pakanka pusvalandžio.
– Kuršėnų perspektyvą matote tik kaip miegamojo rajono?
– Kol kas taip. Tačiau, jeigu pasirodytų verslininkų, galima būtų prognozuoti ir kitokią ateitį. Atsiranda besidominčių, kadangi yra ir dujų, ir elektros pakankamai Kuršėnuose ir prie Kuršėnų, yra geležinkelis. Kalbėjomės su Užsienio reikalų ministerija – jeigu atsirastų daugiau galimybių ir pasirodytų Kuršėnuose verslininkų, esame nusiteikę pačiais trumpiausiais terminais padėti jiems įsikurti.
– Kur Kuršėnuose yra šiandien numatytos vietos kurtis verslui? Ar buvusios stambios gamyklos yra patrauklios naujoms įmonėms kurtis?
– Buvusios gamyklos yra užimtos: Pavenčių cukraus fabrike veikia „Agrokoncernas“, o buvusioje Daugėlių statybinių medžiagų įmonėje buvę pastatai, patalpos priklauso daugybei šeimininkų po mažą gabaliuką. Verslininkui susiderinti su daugybe savininkų beveik neįmanoma, nors buvo verslininkų, kurie domėjosi šia gamykla.
Vieta verslui kurtis yra prie Pavenčių geležinkelio stoties, kadangi ten yra geležinkelis, per Micaičius eina ir dujos, yra ir elektros tinklai, turintys apie 10 megavatų galingumą. Dar viena vieta verslui – tarp Daugėlių ir asfaltbetonio gamyklos. Tai privačios žemės, bet verslininkams yra patrauklūs sklypai su geru privažiavimu ir komunikacijomis.
– Diskusijoje beveik visi ragino pagaliau panaudoti Kuršėnuose Ventos upės teikiamą grožį. Upė galėtų atgaivinti miestą, jeigu būtų įrengti pasivaikščiojimo takai gražiuose užutėkiuose, jeigu būtų įrengtos poilsio vietos palei Ventą – tai trauktų ne tik miesto gyventojus, bet ir svečius.
– Situacija prie Ventos greitai keisis. Yra numatytas tiltas per Ventą, sutvarkyti upės pakrantes. Ateinančiais metais tilto rengimo darbai turėtų prasidėti, o 2019 metais – pasibaigti. Tiltas per Ventą kai kurių yra vertinamas skeptiškai, bet skeptikų buvo ir dėl Anykščių lajų tako, ir dėl kitų šalies patrauklių objektų. Akivaizdu, kad jie pasiteisino. Esu įsitikinęs, kad šie darbai palei Ventą labai smarkiai pakeis Kuršėnų įvaizdį.
Tiesa, yra problema, kad Ventos pakrantės būna apsemiamos, todėl kalbama su projektuotojais, kad būtų įrengti patikimi pėsčiųjų takai palei Ventą.
Teko susitikti su Telšius atgaivinusiu profesoriumi Algirdu Žebrausku, net buvome su juo kalbėję, kad jis galėtų ateiti dirbti į Šiaulių rajono savivaldybę, bet situacija susiklostė kitaip. Jis aiškiai pasakė, kad Venta Kuršėnams yra perliukas.
Buvo ne kartą sakomos pretenzijos miesto seniūnijai, kad neaptvarko net tų vietų palei upę, kurios matosi važiuojantiems per Kuršėnus į Palangą.
Dabar bus pradėta tvarkyti Vytauto gatvė, kuria taip pat važiuoja daug svečių į Palangą. 2018 metais bus rekonstruojama turgaus aikštė, tvarkomos gatvės apie turgaus aikštę.
– Daugelio akys krypsta į rekonstruotą L. Ivinskio aikštę, bet kol kas joje dar yra trūkumų.
– Pavasarį apie aikštę bus klojamas naujas asfaltas. Svarstomas 2018 metų biudžetas – stengsimės Savivaldybei priklausančių pastatų, juosiančių aikštę, fasadus pagražinti savo jėgomis ir kalbėsimės su verslininkais, kurie įsikūrę pastatuose palei aikštę. Žinau, kad kartais labai nedaug reikia, kad aplinka pagražėtų. Manau, kad tuo požiūriu nuoširdžiau turėtų dirbti miesto šeimininkai – Kuršėnų seniūnija. Reikia daugiau bendrauti su žmonėmis, paraginti.
Kartais girdžiu priekaištaujančių, kad valdžios akys vis krypsta, kaip tvarkyti Kuršėnus, bet turiu pabrėžti, kad būtent Kuršėnuose yra mažiausiai asfaltuotų gatvių, nei kituose rajono miesteliuose, o miestas yra didesnis, nei kiti apskrities rajonų centrai.
Labai tikiuosi, kad paskelbus konkursą atsiras verslininkų, norinčių aikštėje šiltuoju sezonu estetiškoje aplinkoje prekiauti kava, arbata – labai to reikėtų Kuršėnams.
– Ar dirbama ta linkme, kad Kuršėnų verslininkai iš konkurentų taptų savo miesto bendraminčiais patriotais?
– Yra susikūrusi rajone Verslo taryba – tikimės, kad atsiras daugiau bendradarbiavimo.
– Į Kuršėnus iš Šiauliuose dirbančios rajono savivaldybės perkelti keli skyriai ir tarnybos. Ar įmanomas scenarijus, kad Kuršėnai pagaliau turėtų savivaldą?
– Juokaujant galima sakyti, kad Šiaulių rajonas apsuptyje laiko Šiaulių miestą, tad mums jis galėtų būti dvylikta seniūnija. O kalbant rimtai, sudėtinga būtų kitos pusės rajono gyventojams, jeigu rajono savivaldybė įsikurtų Kuršėnuose. Tačiau pavyzdžiai rodo, kad mažosios savivaldybės – Pagėgių, Rietavo – labai gerai tvarkosi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras, rugsėjo 1-ąją atidarydamas rekonstruotą Kuršėnų Lauryno Ivinskio aikštę, tikėjosi, kad ji taps gyva ir įkvėps gyvybės visam miestui.
