Gyvybę gelbės implantuotas modernus aparatas

Gy­vy­bę gel­bės imp­lan­tuo­tas mo­der­nus apa­ra­tas

Va­kar Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo pri­sta­ty­ta li­go­ni­nės Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­re at­lik­ta pir­mo­ji elekt­ros­ti­mu­lia­to­riaus su kar­dio­ver­te­rio de­fib­ri­lia­to­riaus funk­ci­ja (IKD) imp­lan­ta­ci­ja. Ji at­lik­ta 41 me­tų šiau­lie­čiui.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

In­fark­tą su­kė­lė ne­gy­dy­ta hi­per­ten­zi­ja

Ke­tu­rias­de­šimt­me­tį po­li­ci­jos pa­rei­gū­ną kli­ni­ki­nė mir­tis iš­ti­ko gruo­džio pra­džio­je, ry­tą. Lai­mei, vy­ras bu­vo dar­be ir ko­le­gos ne­dels­da­mi puo­lė jį gai­vin­ti. Da­rė tai, kol at­vy­ko grei­to­ji. Gai­vi­ni­mas tru­ko apie 40 mi­nu­čių.

Pa­sak dr. No­ros Kups­ty­tės-Kriš­ta­po­nės, Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vės, į li­go­ni­nę šiau­lie­tis bu­vo at­vež­tas jau at­gai­vin­tas. Jam diag­no­zuo­tas mio­kar­do in­fark­tas, at­lik­ta ope­ra­ci­ja. Jos me­tu paaiš­kė­jo, kad pa­cien­to in­fark­tas yra em­bo­li­nės kil­mės, tai yra dėl už­si­kim­šu­sios krau­ja­gys­lės.

„Pa­si­ro­do, pa­cien­tas il­gą lai­ką ig­no­ra­vo pa­di­dė­ju­sį krau­jos­pū­dį, ne­si­gy­dė, nes jo­kių simp­to­mų ne­ju­to. Vie­na iš ne­gy­do­mos hi­per­ten­zi­jos pa­sek­mių – prie­šir­džių vir­pė­ji­mas. Arit­mi­jos ir daž­no pul­so pa­cien­tas taip pat kaip simp­to­mų ne­jau­tė, dėl to ne­si­krei­pė į šei­mos gy­dy­to­ją ir krau­ją skys­ti­nan­čių vais­tų ne­var­to­jo, dėl to su­si­for­ma­vo trom­bas, ku­ris pa­te­ko į vai­ni­ki­nę ar­te­ri­ją ir su­kė­lė mio­kar­do in­fark­tą“, – pa­sa­ko­jo N. Kups­ty­tė-Kriš­ta­po­nė.

Vė­liau Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Kau­no kli­ni­ko­se pa­cien­tui at­li­kus šir­dies mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mą nu­sta­ty­ta su­ma­žė­ju­si šir­dies kai­rio­jo skil­ve­lio iš­stū­mi­mo frak­ci­ja su ran­di­niais po­ky­čiais po įvy­ku­sio mio­kar­do in­fark­to.

„To­kių li­go­nių ri­zi­ka pa­tir­ti pa­kar­to­ti­nius gy­vy­bei pa­vo­jin­gus su­tri­ki­mus yra la­bai di­de­lė, o pa­cien­to am­žius jau­nas. An­tia­rit­mi­niai vais­tai, ku­riuos šiuo me­tu ga­li­me skir­ti to­kiems pa­cien­tams, tu­ri dau­gy­bę pa­ša­li­nių reiš­ki­nių, o tu­rė­tų bū­ti var­to­ja­mi il­gą lai­ką. To­dėl šis pa­cien­tas, įver­ti­nus jo li­gos ei­gą ir ty­ri­mo duo­me­nis, idea­liai ti­ko elekt­ros­ti­mu­lia­to­riaus su kar­dio­ver­te­rio de­fib­ri­lia­to­riaus funk­ci­ja imp­lan­ta­ci­jai“, – sa­kė Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė.

Ope­ra­ci­jai pa­si­rin­ko Šiau­lius

Ope­ra­ci­ją at­li­ko pen­ke­rius me­tus Šiau­lių šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­re dir­ban­tis in­ter­ven­ci­nis kar­dio­lo­gas Vy­te­nis Ta­ma­kaus­kas. Pa­sak gy­dy­to­jo, be šios imp­lan­ta­ci­jos žmo­gus bū­tų gy­ve­nęs tar­si ant pa­ra­ko sta­ti­nės.

Po va­sa­rio mė­ne­sį at­lik­tos ope­ra­ci­jos praė­jus dviem die­noms pa­cien­tas iš­leis­tas na­mo, o po sa­vai­tės grį­žo į įpras­ti­nį, vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą ir nuo šiol ga­li jaus­tis sau­giai.

Ope­ra­ci­jos me­tu bu­vo at­lik­tas maž­daug 2 cen­ti­met­rų pjū­vis, pro ku­rį įdė­tas į šir­dies sti­mu­lia­to­rių pa­na­šus, tik šiek tiek sto­res­nis (maž­daug deg­tu­kų dė­žu­tės dy­džio) IKD. Prie­tai­są su­da­ro trys da­lys: im­pul­sų ge­ne­ra­to­rius, elekt­ro­dai ir pro­gra­ma­vi­mo sis­te­ma. Im­pul­sų ge­ne­ra­to­rius vei­kia kaip ma­žas kom­piu­te­ris. Vi­są die­ną jis prii­ma iš elekt­ro­dų, pri­tvir­tin­tų prie šir­dies rau­mens, in­for­ma­ci­ją apie šir­dies rit­mą: per grei­tas, per lė­tas, ar šir­dis pla­ka rit­miš­kai, ar ne­rit­miš­kai.

Apa­ra­tas ne tik ko­re­guo­ja šir­dies rit­mą. Jei re­gist­ruo­ja­mas gy­vy­bei pa­vo­jin­gas rit­mo su­tri­ki­mas, IKD jį nu­trau­kia in­ten­sy­viu elekt­ros sro­vės im­pul­su (va­di­na­mu elekt­ro­šo­ku) tie­siai į šir­dies rau­me­nį. Li­kus po­rai se­kun­džių iki elekt­ros sro­vės im­pul­so, prie­tai­sas ima vib­ruo­ti ar skleis­ti gar­si­nį sig­na­lą, kad žmo­gus spė­tų pri­sės­ti ar su­sto­ti, jei vai­ruo­ja au­to­mo­bi­lį, ki­taip pa­si­ruoš­ti, nes elekt­ro­šo­kas nė­ra ma­lo­nus. Im­pul­so me­tu ne­rei­kė­tų lies­tis prie žmo­gaus, nes sro­vė ga­li nu­pur­ty­ti ir jį.

Po kiek­vie­no elekt­ro­šo­ko epi­zo­do pa­cien­tui ver­tė­tų pa­si­ro­dy­ti kar­dio­lo­gui.

Pa­sak V. Ta­ma­kaus­ko, ga­min­to­jai prie­tai­sui su­tei­kia ne ma­žes­nę kaip 5 me­tų ga­ran­ti­ją. Jei­gu elekt­ros sro­vės im­pul­sai re­ti, prie­tai­sas ga­li tar­nau­ti iki 12 me­tų. Pa­si­bai­gus ga­lio­ji­mo lai­kui, prie­tai­sas kei­čia­mas.

IKD yra vie­nas iš bran­giau­sių (apie 4500 eu­rų) ir su­dė­tin­giau­sių šiuo me­tu pa­sau­ly­je imp­lan­tuo­ja­mų prie­tai­sų. Pa­sak V. Ta­ma­kaus­ko, vien įsta­ty­ti IKD į krū­ti­nės ląs­tą neuž­ten­ka, jį rei­kia už­prog­ra­muo­ti, kad tin­ka­mai veik­tų. Tai rei­ka­lau­ja ne ma­žiau ži­nių, ne­gu pa­ti ope­ra­ci­ja.

Žings­nis į prie­kį

Šir­dies sti­mu­lia­to­riai Šiau­lių li­go­ni­nė­je pra­dė­ti imp­lan­tuo­ti nuo 2015 me­tų va­sa­rio. Per tre­jus me­tus imp­lan­tuo­ta dau­giau kaip 460 sti­mu­lia­to­rių. Jau­niau­sias pa­cien­tas – 40 me­tų vy­ras, vy­riau­sia – 101 me­tų mo­te­ris.

V. Ta­ma­kaus­kas sa­ko, kad da­bar ženg­tas dar vie­nas di­de­lis žings­nis į prie­kį – pra­dė­tos IKD imp­lan­ta­ci­jos.

Gy­dy­to­jas, ruoš­da­ma­sis šiai imp­lan­ta­ci­jai, sta­ža­vo­si Kau­no kli­ni­ko­se, vė­liau – Vo­kie­ti­jo­je ir Švei­ca­ri­jo­je, IKD ga­min­to­jų mo­ky­mo ba­zė­je.

Pa­sak gy­dy­to­jo, ser­ga­mu­mas iše­mi­ne šir­dies li­ga au­ga ir pa­cien­tų, ku­riems gy­vy­bę pa­dė­tų iš­gel­bė­ti IKD imp­lan­ta­ci­ja, at­si­ran­da nuo­lat (10–15 žmo­nių per me­tus). Anks­čiau to­kie pa­cien­tai ope­ra­ci­jai tu­rė­da­vo vyk­ti į Kau­ną, o nuo šiol tai ga­li­ma at­lik­ti Šiau­liuo­se.

Prie­tai­sai yra už­sa­ko­mi prieš ope­ra­ci­ją ir at­ke­liau­ja į li­go­ni­nę per ke­tu­rias die­nas.

Šiau­lių li­go­ni­nė­je per me­tus pla­nuo­ja­ma at­lik­ti apie 10 IKD imp­lan­ta­ci­jų.

Pa­sak V. Ta­ma­kaus­ko, elekt­ros­ti­mu­lia­to­rius pa­de­da iš­gel­bė­ti gy­vy­bę, ta­čiau taip pat svar­bu var­to­ti kar­dio­lo­go pa­skir­tus vais­tus, gy­ven­ti svei­kai, ju­dė­ti ir re­gu­lia­riai tik­rin­tis svei­ka­tą.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Dr. No­ra Kups­ty­tė-Kriš­ta­po­nė, Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė, ir in­ter­ven­ci­nis kar­dio­lo­gas Vy­te­nis Ta­ma­kaus­kas sa­ko, kad elekt­ros­ti­mu­lia­to­rius su kar­dio­ver­te­rio de­fib­ri­lia­to­riaus funk­ci­ja pa­cien­tui su­tei­kia sau­gu­mo jaus­mą ir re­gu­liuo­ja šir­dies rit­mą.

Elekt­ros­ti­mu­lia­to­rius su kar­dio­ver­te­rio de­fib­ri­lia­to­riaus funk­ci­ja už šiuos įpras­tus šir­dies sti­mu­lia­to­rius yra dvi­gu­bai sto­res­nis.

In­ter­ven­ci­nis kar­dio­lo­gas Vy­te­nis Ta­ma­kaus­kas sa­vo ini­cia­ty­va sta­ža­vo­si Kau­no kli­ni­ko­se, Vo­kie­ti­jo­je ir Švei­ca­ri­jo­je, kad Šiau­lių li­go­ni­nė­je ga­lė­tų at­lik­ti vie­no iš bran­giau­sių ir su­dė­tin­giau­sių šiuo me­tu pa­sau­ly­je prie­tai­sų imp­lan­ta­ci­jas.