Naujausios
SKAITYTOJAI RAŠO
Ginkūnų kapinės nuliūdino netvarka
Jei šiauliečio paklausi, kokia vieta mūsų mieste šventa, dažnas nedvejodamas paminės bažnyčią ir kapines. Tenka ir man dažnai anapilin išėjusių artimųjų kapus prižiūrėti. Dažniausiai aplankau Ginkūnų kapines.
Pastarosiomis dienomis ypač suerzino netvarka, kurią jau ne pirmi metai stengiasi išsaugoti rūpestinga kapinyno administracija. Niekada šios kapinės negalėjo pasigirti šiukšlynų tvarkymu ar asfaltuotais prižiūrėtais keliais. Bet tokių išmaltų keliukų dar neteko regėti – tikras jovalas. Net baisu pagalvoti, kad reikėtų jais eiti laidotuvių eisenoje, karstą nešti. Kai kur iš viso neįmanoma iki kapo pribristi.
Ilgai ir su nekantrumu laukėme, kada bus sutvarkytas vandentiekis. Sulaukėme. Tik projektavusios išmintingos galvos nepagalvojo, kur tekės vandens perteklius, išbėgęs iš čiaupo. Ir ko čia sukti galvą, juk pinigų kanalizacijai nėra. Štai ir teka, srūva tyras vandenėlis į visas puses. Čia kapelį apsėmė, čia – naują Šiaulių jūrą patvindė. O jei reikia į kibirėlį įsipilti – pirmiau į žvejo aulinius įsilipk, nes su basutėmis ar bateliais gali ir nebeišmaknoti.
„Puošnios“ ir šiukšlių surinkimo teritorijos. Išvežant šiukšles, taip šauniai apsisukame, kad mašinos ratais didžiuliai plotai ištraiškyti. Šiukšlių nėra, bet vaizdas lyg po karo. Ir nėra rankų, kurios padarytų tvarką. O kam? Už estetinį vaizdą nieks pinigų neprimokės.
Atskira kalba apie įėjimus į kapines. Pagrindinis visai nieko, bet štai galinis, prie autobusų žiedo, abejoju, ar gali didžiuotis tokiu skambiu pavadinimu. Varteliai mažučiai, vos prasilenkti su kitu žmogumi įmanoma.
Vos įėjus, lyg sargybiniai, pasitinka šiukšlių konteineriai ir nežinia kada šluotos matęs asfaltuotas a la paradinis kelias.
Labai įspūdingas ir kelias nuo autobusų stotelės iki tų aprašytųjų vartų. Siekiant užmaskuoti rūpestį keliančias duobes, pripilta kumščio dydžio skaldos. O jei kas išsisukinės kojas ar „kabluką“ nusilauš? Nepatinka – nevaikščiok. Skraidyk.
Taip, matyt, tikimasi užlopyti visas atsiradusias kapinių duobes ir balas, nes panašią skaldelę besamstančius ekskavatorius teko matyti besidarbuojančius ir spalio 31 dieną.
Beje, atskiro paminėjimo vertas ir reliktas – sandėliukas prie administracijos pastato. Puikiai dera su vežiojamais WC patogumais ir niūriais veidais į juos besitaikančių papulti žmonių.
Prieš dvi savaites teko lankytis Viekšnių kapinėse. Čia vaizdelis visai kitoks. Tiesiog steriliai išgrėbstyti takeliai, visur nupjauta žolytė, jokių asfaltuotų takelių, bet ir telkšančių jūrų marių nematyti. Tvyro ramybė, ir palaima, net nesinori iš tokių kapinių skubėti.
Gal Ginkūnų kapinių administracijai reikėtų kokią ekskursiją organizuoti į Viekšnius patirties pasisemti? Nemanau, kad Viekšnių seniūnija turtingiau gyvena, bet kad šeimininką turi – iš karto matyti. Ir kad kapinės – pagarbos verta vieta, net pradinukui aišku.
Daug žmonių, šiomis rudeniškomis dienomis, lankė savo artimųjų kapus po visą Lietuvą. Kokį įspūdį išsivežė atvykusieji į Ginkūnų kapines? Kiek dar metų garsėsime savo apsileidimu?
Rasa Č.
Autorės nuotr.
KAPINĖS: Laiško autorė atsiuntė nuotraukų, kuriose užfiksavo išmaurotus keliukus, telkšančias balas ir kitą netvarką Ginkūnų kapinėse.
