Naujausios
Fitozauro liekanos sugrąžintos į Akmenės rajoną
Praėjusią savaitę Lietuvos geologijos tarnyba perdavė Akmenės krašto muziejui fitozauro, gyvenusio prieš 220 — 240 milijonų metų, liekanas. Jos pernai rastos Šaltiškių molio karjere, o paskui tyrinėtos pasaulio mokslininkų.
Vytautas RUŠKYS
Unikalūs eksponatai perduoti muziejui
Dvi žandikaulio liekanos ir trys dantys jau eksponuojami Akmenės krašto muziejuje šalia akmenų kolekcijos.
Radinius į muziejų atvežė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Jo teigimu, stuburinių gyvūnų fosilijos yra nepaprastai retas reiškinys, o Akmenėje eksponuojami radiniai yra vieni seniausių pasaulyje.
Tris dantis, kurio didžiausio ilgis siekia bemaž pusantro centimetro, ir dvi po kelių centimetrų ilgumo žandikaulio liekanas 2010 metų vasarą rado keturi geologijos mokslininkai iš Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos. Jie buvo atvykę į ekspediciją Šaltiškių molio karjere netoli Papilės.
Pirminės apžiūros metu nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, kokiai gyvūnų rūšiai priklauso radiniai. Po apie metus užtrukusių tyrimų paskelbtos išvados.
Radiniai buvo saugomi Varšuvos universitete, o šį rudenį perduoti Lietuvos geologijos tarnybai.
Fitozaurai gyveno seniau negu dinozaurai
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo J. Satkūno, fitozaurai priklauso išnykusiai stambių pusiau vandeninių roplių grupei.
Fitozaurai turėjo ilgą snukį, kūnas galėjo siekti 5 metrų ilgį, buvo gerai šarvuoti. Tokia išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs į šiuolaikinius krokodilus.
Fitozaurai labiausiai buvo paplitę triaso periode prieš 205 — 250 milijonų metų. Jų fosilijų randama Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, taip pat Indijoje, Maroke, Tailande, o Lietuvoje — pirmąkart.
Akmenės rajono Papilės apylinkėse esančios geologinės atodangos yra iš juros periodo — tai Žemės vystymosi laikotarpis, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir baigęsis prieš 145 milijonų metų. Būtent tas metas labiausiai žinomas kaip milžiniškų roplių (dinozaurų) atsiradimo ir vystymosi laikotarpis. Tuomet atsirado skraidantys ropliai, pirmieji paukščiai.
Mokslininko J. Satkūno nuomone, kadangi dar iki dinozaurams atsirandant gyvenę fitozaurai laikėsi ežeruose, upėse ir pelkėse, galima daryti išvadą, kad Akmenės rajono teritorijoje klostėsi priekrantės jūrinės nuogulos.
Šaltiškiai labiau sudomins pasaulio mokslininkus
Lietuvos geologijos tarnybos mokslininkai prognozuoja, kad žinia apie fitozauro liekanas sudomins pasaulio mokslininkus jų radimviete — Šaltiškių molio karjeru. Kuris iki šiol ir taip traukė tyrinėtojus aptinkamomis tipinėmis jūrų faunos liekanomis, pavyzdžiui, pilvakojais moliuskais, taip pat randamos suanglėjusios sausumos augalijos liekanos.
Šiuo metu karjeras yra eksploatuojamas, tad ekskavatoriai vis atidengia naujus žemės sluoksnius, įmanoma apžiūrėti daugiau juros periodo nuogulų.
Radinių aruodas
Papilės kraštas ilgiau šimtmetį garsus kaip geologijos radinių aruodas. Vienas pirmųjų čia esančias Ventos slėnio atodangas tyrinėjo žinomas Lietuvos muziejininkas Dionizas Poška — apie 1811 metus. Vėliau ėmėsi Vilniaus universiteto bei vokiečių, rusų, lenkų mokslininkai. Praėjusio šimtmečio pradžioje čia surinktos gausios fosilijų kolekcijos pateko į Vokietijos ir Rusijos muziejus, o dabar saugomos ir kituose pasaulio muziejuose.
Papilės ir gretimose slėnio atodangose mokslininkai yra surašę per 300 gyvių rūšių. Dalyje jų atsispindi ir vietovės pavadinimas, nes pavadinimų sudedamosios dalys yra papilensis, popilanicus, popilaniense.
Tad ir vienintelė Lietuvoje rasta dinozaurų laikų gyvūno liekana — stuburo slankstelis yra Papilės krašto. Ši geologinė vertybė saugoma šalies Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto muziejuje.
Autoriaus nuotr.
RADINIAI: Daugiau kaip prieš 200 milijonų metų gyvenusio roplio liekanos — vienos seniausių gyvūnijos radinių pasaulyje.
MUZIEJUS: Nauji eksponatai nuo praėjusios savaitės rodomi Akmenės krašto muziejuje.
MOKSLININKAI: Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas ir poskyrio vedėja Indrė Virbickienė pasirūpino, kad geologinės vertybės grįžtų į Akmenės rajoną.
