Naujausios
Fiksuojama nykstanti medinė architektūra
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus ėmėsi fiksuoti rajono senąją medinę architektūrą, kuri baigia sunykti. Beveik pusė tų pastatų jau nebegyvenami. Dalį ekspedicijoje darytų fotografijų galima pamatyti surengtoje parodoje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Seniausias aptiktas 1849 metų pastatas
Istorijos ir kultūros muziejaus surengtos ekspedicijos dalyviai jau aplankė maždaug pusę iš 300 rajono miestelių, kaimų, vienkiemių. Kai kurie jų – sparčiai nykstantys arba visai sunykę. Pavyzdžiui Šašių, Giminėnų kaimuose rasta tik po vieną gyvenamą sodybą.
Ekspedicijos dalyviai fotografuoja pastatus iš išorės, fiksuoja interjero detales, baldus, įrankius. Daromi pastatų brėžiniai, jie matuojami.
Bandoma kitų kartų atminčiai išlaikyti bent vaizdą, aprašymus, kad žmonės galėtų susipažinti, kokia buvo senoji architektūra, galbūt kažkas sumanys ir pasistatyti namą pagal kažkurį pavyzdį arba – atstatyti jau apgriuvusią sodybą.
Kur yra gyventojų, renkami duomenys apie įsikūrimą, aiškinamasi, kokie meistrai statė ir kada. Seniausia kol kas surasta yra Veršių kaimo klėtis, kuri statyta 1849 metais. Tai liudija įrėža durų staktoje. Kiti seniausi pastatai fiksuojami maždaug 1889–1890 metais. Tačiau apskritai XIX amžiaus pabaigoje statytų medinių namų, klėčių ar ūkio pastatų, anot muziejininko Dariaus Vičo, galima ant rankų pirštų suskaičiuoti. Daugiausia namai statyti XX amžiaus pradžioje.
Medinė architektūra sparčiai nyksta
Ekspedicijos dalyviai apgailestauja, kad maždaug pusė senosios medinės architektūros pastatų nebegyvenami. Žmonės arba išsikėlė kitur, arba mirę. Į nuošalias kaimiškas vietoves reta šeima dabar nori keltis gyventi, tad jų laukia liūdnas likimas.
Dar po penkerių metų gal pusės negyvenamų medinių pastatų gali nebelikti. Ypač tų, kurių prakiurę stogai, kai kur jau supuvusios perdangos.
Vagys tokiuose namuose pirmiausia išgriauna krosnis, išplėšia visas metalines dalis.
Jei ateina nauji gyventojai, pasak muziejininko Dariaus Vičo, dažniausiai jie senąją architektūrą palaidoja po „euroremontu“. Pirmiausia išimami mediniai langai su langinėmis ir sudedami plastikiniai pakaitalai, naujoviška pakeičiama stogų danga, pertvarkomas vidaus išplanavimas, išgriaunamos duonkepės krosnys. Kai kur ekspedicijos dalyviai vos galėjo suprasti, kad namas senovinis, nes jis jau buvo apkaltas lentutėmis ir matėsi tik iš senų pamatų.
Ekspedicijoje dalyvauja ne tik muziejininkai, bet ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos pedagogo Gedimino Andrašiūno auklėtiniai, Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos mokytojos Jolantos Jurkevičienės mokomis vaikai, Žiemgalos–Aukštaičių draugijos nariai su vadovu Andriumi Bitaičiu, istorikas Simas Bubelis, Lina Vaitekūnienė.
Galvojama ateityje surinktą medžiagą išleisti atskiru leidiniu.
Autorės nuotr.
NYKSTANTIS: XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios namas Spirakių kaime.
PASIKEITIMAI: Medinis namas Stungių kaime jau žvelgia plastikinių langų „akimis“.
PALAIDOJIMAS: Jei ateina nauji gyventojai, pasak muziejininko Dariaus Vičo, dažniausiai jie senąją medinę architektūrą palaidoja po „euroremontu“.
