Naujausios
Europiniai bėgiai tampomi abejotinais argumentais
Rūta JANKUVIENĖ
Šiauliuose šią savaitę virė aistros dėl europinės vėžės „Rail Baltica“. Vėžę link savo miesto atkakliai tempia panevėžiečiai, konsultantų išvados jiems palankios. Du miestai supriešinti iš esmės dėl politinių svarstyklių.
UAB „Sweco Lietuva“ parengė ataskaitą ir vertino abi vėžes – iš per Šiaulius, ir per Panevėžį, 6 balais. Neva kad ir ne specialistui būtų aišku, kokį poveikį vėžė turės gamtai, socialinei aplinkai ir ekonomikai. Kur tas poveikis bus geriau subalansuotas tarp galimos žalos ir naudos.
Vertintojų išvada – Panevėžys prieš Šiaulius laimi 5,3:4,5 balo.
Pagrindiniai argumentai Panevėžio naudai – vėžė mažiau palies gyventojų (ji aplenks miestą), bus trumpesnė ir tiesesnė. Greičiau ja lėks traukiniai, bus patrauklesnė keleiviams ir kroviniams. Tik statyba kainuos 800 milijonais litų brangiau.
Šiauliečių nuomone, vėžė „pritempta prie Panevėžio“. Mažoje Lietuvoje supriešinti du regionai. Ekspertai tikina, jog naudinga šalį perkirsti dviem geležinkeliais vienas nuo kito nutolusiais per 70 kilometrų.
Per viešą svarstymą ataskaitos rengėją bandyta remti prie sienos: Panevėžio vėžė neatitinka Lietuvos bendrojo plano, bet pagal atitiktį planavimo dokumentams vertinama net keturiais balais. Kodėl ne nuliu?
Rengėjo argumentas: vėžės planavimo kryptis ir vienu, ir kitu atveju ta pati – iš Pietų į Šiaurę.
Pagal Lietuvos bendrąjį planą vėžė turi aplenkti Šiaulius iš rytų, bet vertintojai to nė nematė, kol miesto architektai nebakstelėjo pirštu.
Jeigu vėžės atkarpa nuo Kauno į Rygą eitų per Šiaulius, skaičiuojama, kad traukiniai vežtų 3–4 tūkstančius keleivių per dieną, o vėže per Panevėžį – net 10–12 tūkstančių. Kaip dėl 60 kilometrų ilgesnio lanksto per Lietuvą galima netekti 7–10 tūkstančių keleivių?
Vertintojas prisipažino, jog „ekonominė dalis“ – iš kitos – britų – rengtos galimybių studijos.
Šiaulių savivaldybė jau pasiskelbė reikalaujanti nagrinėti pasiūlymą tiesti vėžę pro Šiaulius iš rytų pusės, šalia Šiaulių oro uosto.
Šis variantas leistų panaudoti ir didžiausią Radviliškio geležinkelio transporto mazgą, sutaupyti žemei išpirkti reikalingas lėšas.
Meras raštą surašė Vyriausybei, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms ir ataskaitos užsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.
Ketvirtadienį Savivaldybės administracijos vadžias palikęs konservatorius Vladas Damulevičius socialdemokratus Seimo narius apkaltino nesirūpinus vėžę sukti link Šiaulių. Bet pamiršo, kad pats nepajudino nė piršto. Procesu domėtis netelkė nė pavaldinių.
Seimūnai Šiaulių konservatoriams priminė, jog Panevėžio naudai vėžė ėmė krypti tada, kai konservatoriai ir liberalai buvo šalies ir miesto valdžioje.
Amžinos svarstyklės – jeigu regionas valdančiosios partijos „bastionas“, tai bet kokias strategijas galima peržaisti.
Dar 2011 metais galimybių studijos rengėjai britai nubrėžė vėžę per Panevėžį ir ją įvardijo prioritetine. Bet Šiauliai dėl šios išvados atsibudo tik šį rudenį.
Vertintojų teigimu, dabar Aplinkos ministerija bus ginčo arbitras.
Į kovą dėl vėžės dabar pasiryžę kilti visų lygių Šiaulių politikai.
Bet, architekto Algimanto Černiausko žodžiais, tokiems strateginiams projektams reikia ne emocijų. Juos rengia profesionalai ir jų argumentus atremti reikia profesionaliai.
Ar Šiauliuose yra tokių?
