
Naujausios
„EURIUKAI“ – „ŠIAULIŲ NAKTŲ“ VALIUTA
Vilius Puronas
Pradundėjo, pragriaudėjo „Šiaulių naktys“, po savęs palikę ne tik originalųjį laikraštį „Pietinia momenc“, bet ir išleistus originalius pinigus. Tiesa, dabartinės žmogaus teisės ir poligrafijos galimybės leidžia leisti tokio ar kitokio pobūdžio kupiūras, primenančias banknotų karikatūras, tačiau ši valiutos atmaina – su šiaulietiškomis šaknimis.
Verta prisiminti, kad pirmuosius „šiaulietiškus banknotus“, tiesa, kaip naujametinio sveikinimo formą, Šiaulių „Titnagas“ buvo išspausdinęs 1979 metų pabaigoje. Jie sukėlė audras net Maskvoje, iš kur atvyko keli saugumiečiai, kuriuos, beje, apkaltinę antitarybiškumu, išsiuntėme atgal.
Pirmieji tikri banknotai, vietoj tuometinių tarybinių rublių, ištisą 1989 m. gruodžio 2 dieną kursavę uždaros mugės metu, buvo „Žemaičių litaa“. Kaip bežiūrėsi – mes šiauliečiai išspausdinome ir pirmieji panaudojome savą, originalią valiutą TSRS rublio pasaulyje. Visi žemaičiai tuo tebesididžiuoja iki šiol. Aš aukštaitis – taip pat!
Kaip nepaminėti Lietuvos banko Šiaulių skyriaus „litaurų“ bei „centaurų“, išspausdintų 1991 metais vykusiai IV Pasaulio lietuvių olimpiadai? Tiesa, besikuriantis Lietuvos bankas jiems neleido cirkuliuoti, kadangi anuomet jau buvo spausdinami „vagnorėliai“, tačiau tą šiaulietišką valiutą dabartiniai kolekcininkai myli ir gerbia.
........................................................................................................
Valiutos, kuri pasirodė per „Šiaulių naktis“, pavadinimas – euriukai. Banknotų rinkinys – septyni pastelinių spalvų banknotai, kažkuo primenantys XX a. paskutiniojo dešimtmečio lietuviškuosius „vagnorėlius“ – mūsų valiutą funkcionavusią tarp nebeaktualaus sovietinio rublio ir būsimo jau gimstančio lito.
Visos euriukų kupiūros yra atspausdintos ant balto, geros kokybės popieriaus su geometrinio piešinio vandens ženklais, kuo pasirūpino UAB „Šiaulių spaustuvės“ specialistai. Jos vienodo formato – 130x70 mm. Kiekvienos kupiūros averse vaizduojamas „gyvūnas-siaubūnas“ su jį charakterizuojančiu akcentu bei pavadinimu, gi reverse – su averso charakteriniu akcentu, įkomponuotu Lietuvos žemėlapio siluete: 1 – geltonas, su „grūdine višta“, 2 – žydras, su „peliniu katinu“, 3 – rausvas, su „kauliniu šunimi“, 5 – salotinis, su „musmiriniu briedžiu“, 10 – žalsvai pilkas su „sliekiniu kurmiu“, 15 – šviesiai vyšninis su „giliniu šernu“, 20 – žalsvas su „medine meška“.
Norisi tarti kelis gerus žodžius banknotų dizainerei Linai Žutautei, visuomenėje žinomai Kakės-Makės autorei. Kiekviena kompozicija neperkrauta, piešiniuose jaučiasi autorės stilistika, tinkanti trumpalaikės akcijos, kuri averse pažymėta kaip „Šiaulių naktys 2017 08 25–27“, vyksmui. Visi tekstai – pietiniu žargonu, kas netikėtai susišaukia su minėtais „Žemaičių litais“, t.y. „tautinės mažumos dominavimu“: anuomet – žemaičiais Lietuvoje, dabar – „pietiniais“ Šiauliuose. Tai natūralu, žinant kokia buvo šiųmetinė „Šiaulių naktų“ „kalbininkystės generalinė linija“...
Pagal akcijos organizatorių užmanymą, euriukų banknotai buvo keičiami į tikrus eurus, aukas „Šiaulių letenėlei“ – besikuriantiems Šiaulių rajono gyvūnų globos namams. Be to, šiaulietiškus pinigėlius demonstruojant kavinėse, mūsų euriukai tąnakt buvo savotiškos „nuolaidų kortelės“ turėtojams. Įdomu, kad stambesnių kupiūrų savininkai, ant kurių Ingrida uždėjo „Šiaulių naktų“ antspaudą, įgijo teisę su laiku nemokamai gauti marškinėlius su jiems patikusiu „gyvūnu-siaubūnu“...
Nenuostabu, kad banknotai sudomins ir Lietuvos kolekcininkus, ir Lietuvos muziejininkus.