„EURIUKAI“ – „ŠIAULIŲ NAKTŲ“ VALIUTA

„EU­RIU­KAI“ – „ŠIAU­LIŲ NAK­TŲ“ VA­LIU­TA

Vilius Puronas

Pra­dun­dė­jo, pra­griau­dė­jo „Šiau­lių nak­tys“, po sa­vęs pa­li­kę ne tik ori­gi­na­lų­jį laik­raš­tį „Pie­ti­nia mo­menc“, bet ir iš­leis­tus ori­gi­na­lius pi­ni­gus. Tie­sa, da­bar­ti­nės žmo­gaus tei­sės ir po­lig­ra­fi­jos ga­li­my­bės lei­džia leis­ti to­kio ar ki­to­kio po­bū­džio ku­piū­ras, pri­me­nan­čias bank­no­tų ka­ri­ka­tū­ras, ta­čiau ši va­liu­tos at­mai­na – su šiau­lie­tiš­ko­mis šak­ni­mis.

Ver­ta pri­si­min­ti, kad pir­muo­sius „šiau­lie­tiš­kus bank­no­tus“, tie­sa, kaip nau­ja­me­ti­nio svei­ki­ni­mo for­mą, Šiau­lių „Tit­na­gas“ bu­vo iš­spaus­di­nęs 1979 me­tų pa­bai­go­je. Jie su­kė­lė aud­ras net Mask­vo­je, iš kur at­vy­ko ke­li sau­gu­mie­čiai, ku­riuos, be­je, ap­kal­ti­nę an­ti­ta­ry­biš­ku­mu, iš­siun­tė­me at­gal.

Pir­mie­ji tik­ri bank­no­tai, vie­toj tuo­me­ti­nių ta­ry­bi­nių rub­lių, iš­ti­są 1989 m. gruo­džio 2 die­ną kur­sa­vę už­da­ros mu­gės me­tu, bu­vo „Že­mai­čių li­taa“. Kaip be­žiū­rė­si – mes šiau­lie­čiai iš­spaus­di­no­me ir pir­mie­ji pa­nau­do­jo­me sa­vą, ori­gi­na­lią va­liu­tą TSRS rub­lio pa­sau­ly­je. Vi­si že­mai­čiai tuo te­be­si­di­džiuo­ja iki šiol. Aš aukš­tai­tis – taip pat!

Kaip ne­pa­mi­nė­ti Lie­tu­vos ban­ko Šiau­lių sky­riaus „li­tau­rų“ bei „cen­tau­rų“, iš­spaus­din­tų 1991 me­tais vy­ku­siai IV Pa­sau­lio lie­tu­vių olim­pia­dai? Tie­sa, be­si­ku­rian­tis Lie­tu­vos ban­kas jiems ne­lei­do cir­ku­liuo­ti, ka­dan­gi anuo­met jau bu­vo spaus­di­na­mi „vag­no­rė­liai“, ta­čiau tą šiau­lie­tiš­ką va­liu­tą da­bar­ti­niai ko­lek­ci­nin­kai my­li ir ger­bia.

........................................................................................................

Va­liu­tos, ku­ri pa­si­ro­dė per „Šiau­lių nak­tis“, pa­va­di­ni­mas – eu­riu­kai. Bank­no­tų rin­ki­nys – sep­ty­ni pa­ste­li­nių spal­vų bank­no­tai, kaž­kuo pri­me­nan­tys XX a. pa­sku­ti­nio­jo de­šimt­me­čio lie­tu­viš­kuo­sius „vag­no­rė­lius“ – mū­sų va­liu­tą funk­cio­na­vu­sią tarp ne­beak­tua­laus so­vie­ti­nio rub­lio ir bū­si­mo jau gims­tan­čio li­to.

Vi­sos eu­riu­kų ku­piū­ros yra at­spaus­din­tos ant bal­to, ge­ros ko­ky­bės po­pie­riaus su geo­met­ri­nio pie­ši­nio van­dens ženk­lais, kuo pa­si­rū­pi­no UAB „Šiau­lių spaus­tu­vės“ spe­cia­lis­tai. Jos vie­no­do for­ma­to – 130x70 mm. Kiek­vie­nos ku­piū­ros aver­se vaiz­duo­ja­mas „gy­vū­nas-siau­bū­nas“ su jį cha­rak­te­ri­zuo­jan­čiu ak­cen­tu bei pa­va­di­ni­mu, gi re­ver­se – su aver­so cha­rak­te­ri­niu ak­cen­tu, įkom­po­nuo­tu Lie­tu­vos že­mė­la­pio si­lue­te: 1 – gel­to­nas, su „grū­di­ne viš­ta“, 2 – žyd­ras, su „pe­li­niu ka­ti­nu“, 3 – raus­vas, su „kau­li­niu šu­ni­mi“, 5 – sa­lo­ti­nis, su „mus­mi­ri­niu brie­džiu“, 10 – žals­vai pil­kas su „slie­ki­niu kur­miu“, 15 – švie­siai vyš­ni­nis su „gi­li­niu šer­nu“, 20 – žals­vas su „me­di­ne meš­ka“.

No­ri­si tar­ti ke­lis ge­rus žo­džius bank­no­tų di­zai­ne­rei Li­nai Žu­tau­tei, vi­suo­me­nė­je ži­no­mai Ka­kės-Ma­kės au­to­rei. Kiek­vie­na kom­po­zi­ci­ja ne­perk­rau­ta, pie­ši­niuo­se jau­čia­si au­to­rės sti­lis­ti­ka, tin­kan­ti trum­pa­lai­kės ak­ci­jos, ku­ri aver­se pa­žy­mė­ta kaip „Šiau­lių nak­tys 2017 08 25–27“, vyks­mui. Vi­si teks­tai – pie­ti­niu žar­go­nu, kas ne­ti­kė­tai su­si­šau­kia su mi­nė­tais „Že­mai­čių li­tais“, t.y. „tau­ti­nės ma­žu­mos do­mi­na­vi­mu“: anuo­met – že­mai­čiais Lie­tu­vo­je, da­bar – „pie­ti­niais“ Šiau­liuo­se. Tai na­tū­ra­lu, ži­nant ko­kia bu­vo šių­me­ti­nė „Šiau­lių nak­tų“ „kal­bi­nin­kys­tės ge­ne­ra­li­nė li­ni­ja“...

Pa­gal ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių už­ma­ny­mą, eu­riu­kų bank­no­tai bu­vo kei­čia­mi į tik­rus eu­rus, au­kas „Šiau­lių le­te­nė­lei“ – be­si­ku­rian­tiems Šiau­lių ra­jo­no gy­vū­nų glo­bos na­mams. Be to, šiau­lie­tiš­kus pi­ni­gė­lius de­monst­ruo­jant ka­vi­nė­se, mū­sų eu­riu­kai tą­nakt bu­vo sa­vo­tiš­kos „nuo­lai­dų kor­te­lės“ tu­rė­to­jams. Įdo­mu, kad stam­bes­nių ku­piū­rų sa­vi­nin­kai, ant ku­rių Ing­ri­da už­dė­jo „Šiau­lių nak­tų“ ant­spau­dą, įgi­jo tei­sę su lai­ku ne­mo­ka­mai gau­ti marš­ki­nė­lius su jiems pa­ti­ku­siu „gy­vū­nu-siau­bū­nu“...

Ne­nuos­ta­bu, kad bank­no­tai su­do­mins ir Lie­tu­vos ko­lek­ci­nin­kus, ir Lie­tu­vos mu­zie­ji­nin­kus.