Euras įvestas ne dėl žmonių

Eu­ras įves­tas ne dėl žmo­nių

Praė­jo dve­ji me­tai po eu­ro įve­di­mo, ta­čiau ža­dė­tas švie­sus ry­to­jus taip ir nei­šau­šo. Dėl nau­jos va­liu­tos nei eko­no­mi­ka ėmė aug­ti, nei už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos ėmė plauk­ti į ša­lį, nei iš­si­pil­dė ki­ti po­li­ti­kų, agi­ta­vu­sių už va­liu­tos pa­kei­ti­mą, pa­ža­dai. Eko­no­mis­tas, Nep­rik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­to sig­na­ta­ras Val­de­ma­ras KAT­KUS te­pas­te­bi dvi aki­vaiz­džias eu­ro įve­di­mo pa­sek­mes, ir abi jos itin nei­gia­mos – klai­kiai išau­go kai­nos ir dėl eu­ro įve­di­mo iš­lai­dų iki šiol ne­kom­pen­suo­tos pen­si­jos sen­jo­rams. Ir dar yra grės­mė, kad mums teks gel­bė­ti pra­si­sko­li­nu­sias eu­ro zo­nos vals­ty­bes, kaip jau gel­bė­jo­me Grai­ki­ją.

Valdo KOPŪSTO (ELTA) nuo­tr.

– Sau­sio 1-ąją su­ka­ko ly­giai dve­ji me­tai, kai įsi­ve­dė­me eu­rą. Žvel­giant iš da­bar­ti­nės per­spek­ty­vos, ar tai ne­bu­vo klai­da?

– Pir­miau­sia no­riu pri­min­ti, ko­kie bu­vo val­džios pa­ža­dai. Ci­tuo­ju pa­žo­džiui: „Eu­ro įve­di­mas BVP vi­du­ti­niš­kai pa­di­dins 1,9 pro­c. per me­tus.“ Jei BVP au­gi­mas per 9 mė­ne­sius yra 2,1 pro­c., tai ban­do­ma pri­vers­ti su­pras­ti, kad be­veik vi­sas au­gi­mas yra vien dėl eu­ro. Aki­vaiz­du, kad tai yra ab­so­liu­ti ne­tie­sa. Iš to aiš­ku, kad eu­ras jo­kio eko­no­mi­kos au­gi­mo, kad vi­sur pa­di­dė­tų pa­ja­mos, ne­pas­ka­ti­no. Net sun­ku pa­sa­ky­ti, ar bent mi­ni­ma­lią au­gi­mo da­lį eu­rui ga­lė­tu­me pri­skir­ti.

Ant­ras pa­ža­das – eu­ras pri­trauks dau­gy­bę už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Paim­ki­me la­bai pa­pras­tą ro­dik­lį – tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų da­lį, ten­kan­čią vie­nam gy­ven­to­jui, nes prieš įve­dant eu­rą po­li­ti­kai tvir­ti­no, kad in­ves­tuo­to­jai lau­kia ei­lė­je tryp­da­mi ir ateis, vos tik įsi­ve­si­me eu­rą, nes no­ri įvež­ti ir in­ves­tuo­ti di­de­lį kie­kį pi­ni­gų. Ir kas at­si­ti­ko? Mes ne­tu­ri­me 2016 m. duo­me­nų, bet 2015 m. tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų da­lis, ten­kan­ti vie­nam gy­ven­to­jui, paau­go vos apie 300 eu­rų. Tai la­bai ma­žai, nes už­per­nai vie­nam gy­ven­to­jui tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų te­ko 4 673 eu­rai. Toks pat au­gi­mas bu­vo ir 2011 m., ir 2012 m., ir 2013 metais.

– Kai eu­ro nė ne­bu­vo.

– Bū­tent. Eu­ras jo­kių po­ky­čių neat­ne­šė, in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­vos neužp­lū­do – prie­šin­gai nei ža­dė­jo val­džia. Tad pa­gal ši­tuos du pa­ra­met­rus pa­ža­dai ne­te­sė­ti. Tre­čias pa­ža­das – kad kai­nos Lie­tu­vo­je neaugs. Ta­čiau pri­si­min­ki­me per­nai ge­gu­žę ki­lu­sį ka­la­fio­rų skan­da­lą, pa­ro­džiu­sį, jog gy­ven­to­jai tik­rai su­pra­to, kad per pu­sant­rų me­tų kai­nos ge­ro­kai šok­te­lė­jo. Val­džia tuo­met dėl to ap­kal­ti­no pre­ky­bi­nin­kus. Ta­čiau ma­no at­sa­ky­mas bū­tų toks: eu­rą juk įve­dė ne pre­ky­bi­nin­kai, o val­džia, su­da­riu­si pre­ky­bi­nin­kams pa­lan­kią ga­li­my­bę pa­di­din­ti kai­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jams.

– Nors di­din­ti kai­nas jo­kių ob­jek­ty­vių prie­žas­čių ne­bu­vo?

– Vi­siš­kai ne­bu­vo. Pag­rin­di­nė kai­nų ki­li­mo prie­žas­tis – eu­ro įve­di­mas. Gy­ven­to­jų pa­si­pik­ti­ni­mas eu­ru bū­tų bu­vęs dar di­des­nis, ta­čiau taip su­ta­po, kad, įve­dus eu­rą, pa­sau­ly­je kri­to naf­tos kai­nos, o at­pi­gu­si naf­ta lė­mė ir du­jų kai­nų su­ma­žė­ji­mą. Jei at­mes­tu­me tai, pa­ma­ty­tu­me, kad vi­sos ki­tos kai­nos – tiek pre­kių, tiek pa­slau­gų – la­bai išau­go. Ta­čiau at­pi­gu­sios du­jos bei naf­ta tą vi­suo­ti­nį bran­gi­mą sta­tis­tiš­kai pa­slė­pė, nors kiek­vie­nas pa­bran­gi­mą jau­čia.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas su­gal­vo­jo, kaip pa­teik­ti pa­trauk­les­nę sta­tis­ti­ką. Jis vis­ką skai­čiuo­ja pre­kių vi­du­ti­niais krep­še­liais ir ste­bi 920 pre­kių per mė­ne­sį. Lie­tu­vo­je net pa­tys tur­tin­giau­si to­kio krep­še­lio ne­per­ka. O kai jis toks di­de­lis, tai ir ro­do­ma, kad kai kas pa­bran­go, o kai kas at­pi­go. Bet daž­niau­siai at­pin­ga pre­kės, ku­rios la­bai re­tai per­ka­mos, o svar­biau­sios pa­brangs­ta, to­dėl toks skai­čia­vi­mas ne­pa­ro­do rea­lios pa­dė­ties.

– Ki­taip ta­riant, jei ne at­pi­gu­si naf­ta, sta­tis­ti­nė inf­lia­ci­ja dėl eu­ro įve­di­mo bū­tų ge­ro­kai di­des­nė?

– Taip ir yra. Ta­čiau mū­sų po­li­ti­kai dėl at­pi­gu­sios naf­tos vi­sai nie­kuo dė­ti ir ne­ga­li pri­siim­ti nuo­pel­nų. Lie­tu­vos po­li­ti­kai, agi­ta­vę už eu­rą, pa­de­monst­ra­vo vi­siš­ką neį­ga­lu­mą, pa­si­ra­ši­nė­jo įvai­riau­sius po­pie­rius, su­tar­tis su pre­ky­bi­nin­kais, kad jie ne­di­dins kai­nų.

Bet rea­ly­bė bu­vo ki­to­kia, kai­nos vis au­go, ir kiek­vie­nas tai jau­čia. Be­je, be mi­nė­tų pa­ža­dų neį­vyk­dy­mo, dar bū­ti­na pa­mi­nė­ti, kad dėl eu­ro įve­di­mo į šo­ną bu­vo pa­stum­ti pen­si­nin­kai. Pi­ni­gai, ku­riais tu­rė­jo bū­ti kom­pen­suo­tos per kri­zę su­ma­žin­tos pen­si­jos, bu­vo skir­ti eu­ro įve­di­mo iš­lai­doms, vi­sų pir­ma įmo­kai į Eu­ro­pos sta­bi­li­za­vi­mo me­cha­niz­mo fon­dą – kad ga­lė­tu­me gel­bė­ti Grai­ki­ją. Kaip ži­no­me, iki šios die­nos dar neiš­mo­kė­ta 67 pro­c. pen­si­jų kom­pen­sa­ci­jų, o kom­pen­sa­ci­jų ne­su­lau­kė nei daug, nei ma­žai – 415 tūkst. žmo­nių. Ki­taip sa­kant, pen­si­nin­kams kri­zė, ku­ri pra­si­dė­jo 2008 m., dar nė­ra pa­si­bai­gu­si.

– Eu­ro zo­no­je kri­zė ir­gi dar ne­si­bai­gė. Kas lauk­tų Lie­tu­vos, jei rei­kė­tų gel­bė­ti ir Ita­li­ją ar ki­tą di­de­lę vals­ty­bę?

– Ti­kė­ki­mės, kad to ne­bus, nes Ita­li­jai gel­bė­ti ES ne­tu­ri jo­kio me­cha­niz­mo. Eu­ro­pos sta­bi­li­za­vi­mo me­cha­niz­mo fon­das ne­pri­tai­ky­tas gel­bė­ti to­kią ša­lį, ku­ri yra tre­čia di­džiau­sia pa­sau­ly­je vals­ty­bė pa­gal vy­riau­sy­bės sko­lą. Net neį­si­vaiz­duo­ju, kas bū­tų, jei ES nu­spręs­tų ją gel­bė­ti, ir ko­kią su­mą Lie­tu­vai rei­kė­tų su­mo­kė­ti. Ma­nau, kad ta­da mus pa­čius rei­kė­tų gel­bė­ti.

– Vi­si trys po­li­ti­kų pa­ža­dai, ku­riais vi­suo­me­nė bu­vo vi­lio­ja­ma ne­si­prie­šin­ti eu­ro įve­di­mui, ne­bu­vo iš­te­sė­ti. Kaip ma­no­te, ar pa­tys po­li­ti­kai tais pa­ža­dais ti­kė­jo?

– Ma­nau, kad po­li­ti­kai tuo ne­ti­kė­jo. Dėl vi­sų tų au­gi­mų te­bu­vo tik es­ki­zi­nis Lie­tu­vos ban­ko skai­čia­vi­mas, o vi­sa ki­ta te­bu­vo šau­kiant „va­lio“. Svar­biau­sia, kad iš to eu­ro įve­di­mo Lie­tu­vo­je, at­ro­do, nie­kas neiš­lo­šė. Net ko­mer­ci­niai ban­kai tu­rė­jo pa­pil­do­mų iš­lai­dų, jiems su­ma­žė­jo pa­ja­mos iš va­liu­tos kei­ti­mo ope­ra­ci­jų. Jei kas ir lai­mė­jo, tai aki­vaiz­du, kad pra­lai­mė­ju­sių yra ge­ro­kai dau­giau.

– Kai eu­rą įsi­ve­di­nė­jo Es­ti­ja, Lat­vi­ja, te­nykš­tės val­džios da­li­jo to­kius pat pa­ža­dus, jie taip pat neiš­si­pil­dė. Ne­gi mū­sų po­li­ti­kai ne­ste­bė­jo, kas da­ro­si kai­my­nys­tė­je?

– Apie tai Lie­tu­vo­je ne­bu­vo kal­ba­ma, nes la­bai no­rė­ta tą eu­rą įves­ti. Gra­žus eu­ri­nis ry­to­jus nė vie­no­je Bal­ti­jos vals­ty­bė­je dar nei­šau­šo.

– Dar vie­nas mū­sų val­džios ar­gu­men­tas bu­vo, esą mes, sto­da­mi į ES, įsi­pa­rei­go­jo­me įsi­ves­ti eu­rą, kai tik leis ga­li­my­bės. Ko­dėl ta­da, pa­vyz­džiui, Len­ki­ja į tą eu­ro zo­ną ne­si­ver­žia?

– Ne tik Len­ki­ja. Vi­sos ša­lys, įsto­ju­sios į ES, iš­sky­rus Da­ni­ją ir Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, ku­rios yra iš­si­ko­vo­ju­sios išim­tį, yra įsi­pa­rei­go­ju­sios eu­rą įsi­ves­ti. Po „Bre­xit“ bri­tams tai ne­beak­tua­lu, o, pa­vyz­džiui, šve­dai vi­są lai­ką su sta­tis­ti­ka ma­nev­ruo­ja taip, kad nea­ti­tik­tų tų rei­ka­la­vi­mų, ku­riuos įvyk­džius bū­tų pri­va­lo­ma įsi­ves­ti eu­rą. Ir vi­si taip pat el­gia­si.

– Išs­ky­rus mus.

– Taip. Ki­tos vals­ty­bės ma­to, kad eu­ro zo­no­je iki šiol yra kri­zė. BVP ly­gis eu­ro zo­no­je (aiš­ku, iš­sky­rus Grai­ki­ją) tik da­bar pa­sie­kė 2007-2008 me­tų ly­gį. Tai ro­do, kad su pa­čiu eu­ro pro­jek­tu nė­ra taip ge­rai, kaip no­ri­ma pa­ro­dy­ti. Jis braš­ka per vi­sas siū­les. Pa­lū­ka­nos, kaip ži­no­me, eu­rais Lie­tu­vo­je yra su­ma­žė­ju­sios. Kaip ir ža­dė­ta.

Ta­čiau ne dėl to, kad išau­go Lie­tu­vos rei­tin­gai, kaip bu­vo sa­ky­ta, o to­dėl, kad Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas vien per praė­ju­sius me­tus at­spaus­di­no maž­daug 600 mlrd. eu­rų. Tik dėl to ir tos pa­lū­ka­nos yra su­ma­žė­ju­sios – nes Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas gel­bė­ja pra­si­sko­li­nu­sias vals­ty­bes, to­kias kaip Grai­ki­ja, Ita­li­ja, Is­pa­ni­ja, Por­tu­ga­li­ja ar Ai­ri­ja. To­dėl ir penk­tas val­džios pa­ža­das nea­ti­tin­ka tik­ro­vės, pa­lū­ka­nos eu­rais su­ma­žė­jo ne dėl to, kad įsi­ve­dė­me eu­rą.

Svar­biau­sia, kad kai mes įsi­ve­di­nė­jo­me eu­rą, bu­vo aki­vaiz­du, jog eu­ro zo­ną ka­muo­ja kri­zė.

– Pa­bai­go­je už­duo­siu klau­si­mą, nuo ku­rio ir pra­dė­jau: eu­ro įve­di­mas bu­vo klai­da?

– Bent jau žiū­rint iš gy­ven­to­jų pu­sės – taip. Žmo­nės bū­tų ge­ro­kai su­tau­pę, jei ne kai­nų šuo­lis dėl eu­ro įve­di­mo. Gy­ven­to­jai tik­rai bū­tų lai­mė­ję, jei eu­ras ne­bū­tų įves­tas.

Pa­reng­ta pa­gal dien­raš­tį „Va­ka­ro ži­nios“

EPA-EL­TA nuo­tr.

Eu­ras at­šven­tė sa­vo 15-ąjį gim­ta­die­nį. Bend­ra va­liu­ta 2002 me­tų sau­sio 1-ąją bu­vo įves­ta 12-oje Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Šian­dien eu­ras yra mo­kė­ji­mo prie­mo­nė be­veik 340 mi­li­jo­nų žmo­nių 19-oje vals­ty­bių.