Ekologas apie Ventos užtvanką: „Tokio baisaus vaizdo nesu matęs“

TĘ­SIA­ME TE­MĄ

Eko­lo­gas apie Ven­tos už­tvan­ką: „To­kio bai­saus vaiz­do ne­su ma­tęs“

Į „Šiau­lių kraš­to“ pub­li­ka­ci­jas apie už­tvan­ką ant Ven­tos upės ir dėl to ky­lan­čias pa­sek­mes su­rea­ga­vo žy­mus Lie­tu­vos eko­lo­gas, ap­lin­ko­ty­ri­nin­kas, ha­bi­li­tuo­tas bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, Lie­tu­vos upių gel­bė­ji­mo al­jan­so „Mė­ly­na­sis vin­gis“ stei­gia­mo­jo ko­mi­te­to na­rys Ro­mual­das JUK­NYS.

Pro­fe­so­rius apie vaiz­dą prie upės sa­kė: „To­kio bai­saus vaiz­do ne­su ma­tęs“.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

– Be­veik prieš de­šimt­me­tį bu­vo­te vie­nas Lie­tu­vos upių gel­bė­ji­mo al­jan­so „Mė­ly­na­sis vin­gis“ stei­gia­mo­jo ko­mi­te­to na­rių. Nuo ko gel­bė­ja­te upes, kas jas nai­ki­na?

– La­biau­siai upėms ken­kia už­tvan­kos. Trą­šų taip pat į upes pa­plau­na, bet rea­li grės­mė ir ža­la upėms – tik už­tvan­kos.

– Kaip ver­ti­na­te tai, ką pa­ma­tė­te Ši­lė­nų ma­lū­no už­tvan­kos nuo­trau­ko­se, spaus­din­to­se „Šiau­lių kraš­te“?

– Ži­not, to­kio bai­saus vaiz­do ne­su ma­tęs!... Su mai­šais, plė­ve­le stab­do­ma upė, lyg ko­kia­me lau­ki­nių kraš­te. Bjau­riai at­ro­do ir tas be­to­nas! Bai­sus vaiz­das ir že­miau už­tvan­kos – upė vi­siš­kai su­derg­ta.

Tai pa­ma­tęs, aš pa­ts su­si­sie­kiau su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tais. Ma­no nuo­mo­ne, to­kią už­tvan­ką rei­kė­tų iš vi­so nu­griau­ti – tuo tu­ri su­si­rū­pin­ti ir mi­nis­te­ri­ja, ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai.

– „Šiau­lių kraš­tui“ bu­vo tei­gia­ma, kad Ši­lė­nų hid­roe­lekt­ri­nei tur­bi­na tik ga­mi­na­ma. Kai lan­kė­mės Ši­lė­nuo­se ir Kur­šė­nuo­se, su gy­ven­to­jais, Kur­šė­nų se­niū­nu už­fik­sa­vo­me, kad van­duo ties Ge­di­mi­no gat­ve bu­vo kri­tęs apie pus­met­rį, ma­tė­si prie kran­to dumb­lo juos­ta. Žur­na­lis­tams iš­vy­kus jau ki­tą die­ną kur­šė­niš­kiai ėmė skam­bin­ti į re­dak­ci­ją, kad van­duo vėl ėmė kil­ti. Ko­dėl van­duo tai pa­ky­la, tai nu­sen­ka, jei­gu hid­roe­lekt­ri­nė, tei­gia­ma, ne­vei­kia, nes ne­są tur­bi­nos?

– La­bai keis­tai ir man tai pa­si­ro­dė... Jei­gu tur­bi­na ne­vei­kia, ko­dėl su­ky­la van­duo? Juk van­duo su­ke­lia­mas, kad su­ktų tur­bi­ną ir bū­tų ga­mi­na­ma elekt­ra. Ten kuo sku­biau­siai tu­rė­tų vyk­ti spe­cia­lis­tai, ku­rie įver­tin­tų si­tua­ci­ją ir pa­si­žiū­rė­tų, kas ten yra ir ko nė­ra.

– Ko­kia si­tua­ci­ja ki­to­se Lie­tu­vos upė­se?

– Si­tua­ci­ja bu­vo pra­dė­ju­si itin pra­stė­ti prieš ke­le­tą me­tų, kai ant Ne­mu­no ke­tin­ta pa­sta­ty­ti net pen­kias už­tvan­kas, taip pat ant Ne­ries bei ki­tų ma­žes­nių upių. Jau bu­vo pa­si­gir­dę ofi­cia­lių pa­siū­ly­mų Sei­mui, bu­vo net Sei­mo na­rių ir moks­li­nin­kų, ku­rie ban­dė pa­grįs­ti hid­roe­ner­ge­ti­kos plėt­rą, o tai reiš­kia – tvenk­ti upes bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis.

Da­bar Eu­ro­pos Są­jun­gos po­žiū­ris yra toks: hid­roe­ner­ge­ti­ka, ku­ri bu­vo įra­šy­ta į ki­tų at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių są­ra­šą, yra iš­brauk­ta ir nie­kur apie hid­roe­ner­ge­ti­ką ne­be­kal­ba­ma, kaip apie at­si­nau­ji­nan­tį ener­gi­jos šal­ti­nį. Ko­dėl? Išaiš­kė­jo, kad iš jų dau­giau ža­los, nei nau­dos. Tai yra įro­dy­ta ir Eu­ro­pos, ir Lie­tu­vos moks­li­nin­kų.

To­kia po­zi­ci­ja, kad hid­roe­ner­ge­ti­ka yra ža­lin­ga, at­si­ra­do prieš ke­le­rius me­tus, ja su­si­do­mė­jo Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ros, bu­vo pa­reikš­ta, kad hid­roe­ner­ge­ti­ką rei­kia la­bai ri­bo­ti ir nau­do­ti tik išim­ties tvar­ka.

Yra aiš­ki bend­ro­ji Eu­ro­pos Są­jun­gos Van­dens di­rek­ty­va, ku­rio­je su­ra­šy­tos aiš­kios są­ly­gos, ka­da išim­ties tvar­ka ga­li­ma bū­tų sta­ty­ti hid­roe­lekt­ri­nę, bet į tas išim­tis Lie­tu­va ne­pa­puo­la ir sta­ty­ti nau­jų hid­roe­lekt­ri­nių Lie­tu­vo­je ne­si­ren­gia­ma.

Tie­sa, dar eg­zis­tuo­ja prieš ke­lio­li­ka me­tų su­da­ry­tas Lie­tu­vos upių, ku­rių ne­ga­li­ma bu­vo tvenk­ti, są­ra­šas. Ta­čiau, ta­me są­ra­še Ven­tos nė­ra, nes di­de­lė jos da­lis yra pa­vers­ta ka­na­lu, bė­da, kad tuo ir pa­si­nau­do­ja hid­roe­lekt­ri­nių sta­ty­to­jai.

– Nuo už­tvan­kų ken­čia ir Ven­tos in­ta­kas Vir­vy­tė. Ko­dėl jo­je leis­ta sta­ty­ti hid­roe­lekt­ri­nes?

– Vie­nas iš ap­lin­kos mi­nist­rų bu­vo pa­sa­kęs, kad gal ge­riau vie­ną ar dvi upes leis­ti už­tvenk­ti – su­ga­din­ti, kad tik ki­tas pa­lik­tų ra­my­bė­je.

Vir­vy­tė daž­niau­siai ro­do­ma, kaip bai­siau­sias su­nio­ko­tų Lie­tu­vos upių pa­vyz­dys, o da­bar Vir­vy­tę ve­ja­si ir Ven­ta.

Ir, de­ja, vis dar pa­si­girs­ta Sei­me siū­ly­mų at­nau­jin­ti hid­roe­lekt­ri­nių plėt­rą ant Lie­tu­vos upių, nors de­šimt hid­roe­lekt­ri­nių pa­ga­mi­na elekt­ros tik šiek tiek dau­giau, nei vie­na vė­jo jė­gai­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ven­tos upė. Užt­van­ka prie Ši­lė­nų ma­lū­no.

„Šiau­lių kraš­tas“ tęs žur­na­lis­ti­nį ty­ri­mą dėl Ši­lė­nų už­tvan­kos ant Ven­tos upės ne­to­li Kur­šė­nų (Šiau­lių r.).

* „Užt­venk­ta Ven­ta at­pluk­dys eu­rus ar eko­lo­gi­nę ne­lai­mę?“ ("Šiau­lių kraš­tas“, 2018 06 26

* „Ar upės lau­kia ba­los li­ki­mas?“ ("Šiau­lių kraš­tas“, 2018 07 12)

Si­mo­no Švit­ros (EL­TA) nuo­tr.

Lie­tu­vos upių gel­bė­ji­mo al­jan­so „Mė­ly­na­sis vin­gis“ stei­gia­mo­jo ko­mi­te­to na­rys pro­fe­so­rius, eko­lo­gas Ro­mual­das Juk­nys tei­gia, kad su Ven­ta pa­sielg­ta „bar­ba­riš­kai“.