Dviračiais papuošė miestą

Dviračiais papuošė miestą

Dvi­ra­čiais pa­puo­šė mies­tą

Nau­jo­sios Ak­me­nės cent­re, ki­to­se vie­to­se, at­ro­do, lyg kaž­kas pa­si­sta­tė dvi­ra­čių ir pa­li­ko. Ne stan­dar­ti­nių, o iš­skir­ti­nių ryš­kio­mis spal­vo­mis, ap­krau­tų leng­vais daik­te­liais.

Tai – de­ko­ra­ci­jos tra­di­ci­nė­je mies­to ap­lin­ko­je. Jas su­kū­rė tarp­tau­ti­nia­me pro­jek­te da­ly­vau­jan­tys jau­nuo­liai iš Is­pa­ni­jos, Lie­tu­vos, Ny­der­lan­dų ir Ru­mu­ni­jos.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Prie ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės pastato pa­ra­di­nių du­rų vie­na­me iš dvi­ra­čių sto­vų pastatytas ne­ju­di­na­mas dvi­ra­tis pa­ste­bi­mas praei­vių. Ne pir­mos jau­nys­tės trans­por­to prie­mo­nė, ko­kio­mis vie­ti­niai te­be­va­ži­nė­ja. Tik kai ku­rios de­ta­lės pa­gra­žin­tos ryš­kias­pal­viais da­žais. Dar neįp­ras­čiau, kad ant vai­ro, ra­tų pri­vy­nio­ta sto­ro­kų vir­va­ga­lių. Jais pri­riš­ta ir pla­ti dė­žė su gė­lė­mis va­zo­nė­liuo­se. Prie ba­ga­ži­nės bei pe­da­lų pri­tvir­tin­tos len­te­lės su už­ra­šais ang­lų kal­ba.

At­si­ran­da svars­tan­čių: koks keis­tuo­lis to­kiu trans­por­tu at­my­nė į sa­vi­val­dy­bę tvar­ky­ti rei­ka­lų.

Stab­te­li žmo­nės ir prie fon­ta­no. Smal­sau­da­mi, kas pa­si­sta­tė ki­tą pa­na­šų dvi­ra­tį, ant ku­rio ne­men­kas van­dens lais­ty­tu­vas. Gal jis bus pa­nau­do­tas vis dar ne­vei­kian­čiam fon­ta­nui at­gai­vin­ti? Pats dvi­ra­tis nu­da­žy­tas – kaip mū­sų tris­pal­vė.

Visa tai kū­rė dau­giau kaip tris­de­šimt mer­gi­nų ir vai­ki­nų ne­to­li Gruz­džių (Šiaulių r.) esan­čio­je kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­je. Čia buvo sa­vai­tei su­si­bū­rę pa­gal jau­ni­mo mai­nų pro­gra­mą.

Or­ga­ni­zuo­tos ke­lio­nės, už­megz­tos pa­žin­tys, nuo­lat bend­rau­ta.

„Svar­bu bu­vo ska­tin­ti tarp­kul­tū­ri­nės įvai­ro­vės su­vo­ki­mą, su­vok­ti žmo­gaus tei­ses ir pa­rei­gas, kai rei­kia spręs­ti pro­ble­mas, už­tik­rin­ti įvai­rias ga­li­my­bes“, – sa­kė pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rė Jus­ti­na Jan­čaus­kai­tė.

Gi­lin­ta­si į svei­kos gy­ven­se­nos, vi­sa­ver­tės mi­ty­bos, ap­lin­ko­sau­gos ir at­lie­kų rū­šia­vi­mo te­mas.

„Ne­ra­do­me tin­ka­mes­nio daik­to už dvi­ra­tį, kad ga­lė­tu­me vi­zua­li­zuo­ti min­tis“, – tei­gė J. Jan­čaus­kai­tė.

Tad „kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se“ įdo­miais ne­stan­dar­ti­niais me­no kū­ri­niais ta­po dvi­ra­čiai, ku­rie be­bu­vo ti­kę tik me­ta­lo lau­žui.

Au­to­riaus nuo­tr.

Jau­ni­mas iš ke­tu­rių vals­ty­bių dvi­ra­čius pa­ver­tė de­ko­ra­ci­jo­mis Nau­jo­sios Ak­me­nės mies­tui.

Ar į Sa­vi­val­dy­bę dėl rei­ka­lų įma­no­ma at­va­žiuo­ti to­kiu dvi­ra­čiu – šmaikš­ta­vo jo per­da­ry­to­jai.

Nau­jo­sios Ak­me­nės se­niū­nas Rim­vy­das Juo­za­pa­vi­čius, pa­rin­kęs vie­tas de­ko­ra­ty­vi­niams dvi­ra­čiams sta­ty­ti, su­si­do­mė­jo jų de­ta­lė­mis.