
Naujausios
Dailininko sugrįžimas po 40 metų
Joniškio baltojoje sinagogoje atidaryta kraštiečio dailininko Sigito Prancuičio retrospektyvinė paroda „Metaforų konceptai“, kurioje eksponuojami jo darbai, sukurti nuo 1967 iki 2017 metų. Nors menininkas, pakviestas Joniškio kultūros centro, į gimtą kraštą su savo kūryba sugrįžo po 40 metų pertraukos, tačiau renginyje pabrėžta jo žiemgališka jausena ir akivaizdūs Žiemgalos ženklai paveiksluose.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Dailininko šviesa jo darbuose
Praėjusiais metais 70 metų jubiliejų pasitikęs šiaulietis Sigitas Prancuitis – tapytojas, kuriantis ir asambliažus, skulptūras, buvo pristatytas kaip tyrojo modernizmo atstovas. Jis ir kolegos atrado naujas erdves ekspozicijoms geležinkelių stotyse bei kitose netikėtose vietose.
Atskira kryptis dailininko darbuose – portretai. Dauguma jų – menininkų, kultūros žmonių veidai: Jonas Avyžius, Vydūnas, Matas Slančiauskas. Plati jo paveiksluose ir religinė tematika su biblinėmis scenomis. R. Jakutis atkreipė dėmesį, kad Sigitas Prancuitis yra nutapęs Barboros Žagarietės paveikslą.
Renginio vedėja, Joniškio kultūros centro direktorės pavaduotoja Ilona Osipova pasakojo, kad mažas Sigitas dailininko ponystės įgavo dar kūdikystėje, kai tėvai, pokariu neturėdami lopšio, jį guldė į Jakiškių dvaro rūmų komodos stalčių. Tame dvare būsimasis menininkas ir gimė.
Žiemgalis ir žemaitis
Pats Sigitas Prancuitis pasakojo iš Joniškio išvykęs 1964 metais studijuoti dailės ir nuo tada retai lankąs gimtąsias vietas, nors apsistojo gyventi Šiauliuose. Jis teigė visada jautęsis esąs žiemgalis ir žemaitis, nes tėvas buvo kilęs iš Žemaitijos, o mylimiausios upės iki šių dienų jam išliko Dubysa ir Sidabra.
Paroda Joniškio baltojoje sinagogoje labai simboliška: joje eksponuojamas ir vienas pirmųjų, ir patys naujausi darbai.
Renginyje autorius išsamiau apžvelgė vieną savo darbą, pavadintą „Autobiografija“, kuriame sudėta gausybė gyvenimo ženklų: Joniškio bažnyčios bokštas, Jakiškių koplyčios, Vilniaus Arkikatedros, Šiaulių katedros fragmentai, jam didžiulę įtaką padariusio dailininko Leonardo da Vinčio, atstovaujančio protui, išradingumui, ir dainininkės Editos Piaf – aistros, jausmo atsvaros, portretai. Paveiksle kiekvienas gali įskaityti įvairius sau atpažįstamus ženklus. O pačiam menininkui ne mažiau už kitus svarbus paveiksle nutapytas mylimas katinas.
Eilėraščiai ir dovanos
Sigitas Prancuitis ne tik dailininkas, bet ir literatas. Jo haiku ir šmaikščias poetines miniatiūras, kuriose aštrus menininko žvilgsnis savitai perteikia regimo pasaulio, šiandienos aktualijų pjūvį, skaitė aktorius Vladas Baranauskas. Skambėjo Aistės Tuminaitės ir Jono Griciaus atliekama muzika ir dainos.
Menininkas savo gimtajam kraštui nepagailėjo dovanų: „Aušros“ gimnazijai, kurioje mokėsi, paskyrė mokytojo Juozo Vainausko ir buvusio šios ugdymo įstaigos mokinio Juozo Kisieliaus portretus, o Mato Slančiausko paveikslą dovanojo jo sodybą Reibiniuose prižiūrinčiam Joniškio istorijos ir kultūros muziejui. Ten apsilankiusiam menininkui paliko labai geras įspūdis.
Autorės nuotr.
Į šį paveikslą, pavadintą „Autobiografija“, dailininkas Sigitas Prancuitis sudėjo gausybę savo gyvenimo ženklų.
Sigito Prancuičio paveikslų koloritas iškart atpažįstamas.
Asambliažas „Šabakštyno madona“.
Aktorių Juozą Kisielių dailininkas kadaise piešė iš natūros.
Trys Žiemgalos krašto vyrai: (iš kairės) mokytojas Juozas Vainauskas, tautosakininkas Matas Slančiauskas, švietėjas, mecenatas Stanislovas von Goesas.