Naujausios
Auksarankei diena per trumpa
Rėkyviškė Irena Šambarienė prieš kiekvienas šv. Velykas stengiasi sugalvoti naujų margučių margininimo ir puošimo būdų. Šiemet vietoje nenustygstanti auksarankė nutarė kiaušinius apklijuoti, praėjusiais metais buvo apmezgusi.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pasitelkia fantaziją
Moteris prisiminė vaikystę, kai kiaušinius apklijuodavo popieriukais. Pritaikiusi šiuolaikines priemones, šiemet sukūrė originalius margučius. Technologija paprasta — klijų lašelis ir klijuojamas puošimo akcentas: džiovintos ar dirbtinės gėlės, žirniai ar pupos, karoliukai. Kad blizgėtų, pupas ir žirnius moteris nulakuoja nagų laku.
Kitas būdas — susikarpyti kokteilių šiaudelius ir, juos suklijavus, gauti tarsi dygliuotą margutį. Šiaudelių galiukus galima papuošti karoliukais.
Jei margučius norisi kabinti ant lapelius praskleidusių beržo šakelių, I. Šambarienė pataria dekoruoti pirktinius plastmasinius vienspalvius kiaušinukus.
„Ką susirenku namuose, tą prisėdusi vakarais ir panaudoju. Visi darbai — mano“, — sako moteris.
I. Šambarienė šypsosi: lėšų nereikia, svarbu apsidairyti namuose ir pasitelkti fantaziją.
Margina nuo vaikystės
Kiaušinius marginti Irena pradėjo vaikystėje kartu su vyresniais pusbroliais. Atsiminusi savo pirmąjį kiaušinį, juokiasi: pirmas kiaušinis, kaip ir pirmas blynas, buvo prisvilęs. Šešiametė nusidegino pirštus, ir kiaušinius ne koks išėjo.
Kai ištekėjo, margučius dažydavo su savo vaikais. „Bet ar vaikai iš mamos ką nors gyvenime išmoksta? — juokiasi moteris. — Žinoma, dabar patys kiaušinius margina. Bet būdavo: “Mama, neturime laiko, mama — pasimatymas, nudažyk, jei gali“.
Ne vieną vaiką išmokiusi dažyti, moteris pastebi — berniukai kiaušinius margina kruopščiau nei mergaitės.
Dabar I. Šambarienė su vašku kiaušinius dažo tik sau, nes vis nori prasimanyti ką nors naujo. Jau dabar kirba mintis apie kitų metų margučius: galbūt jie bus siūlais dekoruoti. Pernykščiai ponios Irenos margučiai buvo apmegzti. Bet beveik visus juos išdovanojo.
Nudažydavo šimtus margučių
Kad dažomi kiaušiniai nesutrūkinėtų, I. Šambarienė pataria juos dėti į šaltą vandenį. Bet universalaus patarimo nėra. Svarbu prieš dažant apsižiūrėti, ar kiaušiniai neįtrūkę, nes paprastai dėžutėje iš dešimties bent pora būna įtrūkusiu kevalu.
Kol nebūdavo pirkti dažų, I. Šambarienė prieš dvi-tris savaites užmerkdavo juodalksnių žievių, gelžuonių. Virtus vašku numargintus kiaušinius dėdavo į dažus. Laikydavo ilgai — apie keturias dienas. Paskui trumpai pavirdavo — kol vaškas nukrisdavo.
Dažydavo ir su svogūnų lukštais, kiaušinius apvyniodavo pupomis, žirniais, lapeliais.
I. Šambarienė pataria, kaip turėti tvirčiausią kiaušinį: pradurti kevale skylutes, išpūsti turinį. Išlydyti vašką ir su tūtele pilti į kiaušinį. Skylę užtaisyti. Ponia Irena garantuoja — tokio kiaušinio niekas neįveiks.
Besiruošianti Velykoms moteris šypsosi: jai didžiausia šventė — kai atvažiuoja vaikai. Tada būna tarsi šv. Kalėdos, Naujieji metai ir šv. Velykos vienu metu.
Daugybė amatų
I. Šambarienė rankdarbiais domisi visą gyvenimą. Ir dabar neperka jokio drabužio — pati pasisiuva.
Kai sūnus dar mokėsi profesinėje mokykloje, vyrukams pasiuvo baltus sijonus gulbių ežero šokiui. Kai dukra įstojo į medicinos mokyklą, pirmakursių krikštynoms nulipdė saldaininę vištą su didele marga skara ir šešiais mažais viščiukais.
O per diplomų teikimą sukūrė valgomą mediko kepurę: nupirko ragaišį ir du didelius batonus, iš kurių „sumontavo“ kepurę, ją aptepė sviestu, aplipdė baltu tarkuotu sūriu, o raudoną kryželį sukryžiavo iš kumpio. “Kepurės“ vidų prikimšo žuvies, dešros.
Šeimininkaudavo ir vestuvėse. Po vienerių vestuvių gardžių patiekalų priragavę svečiai ją pavadino „smetonine šeimininke“.
Moteris šypsosi — jai viskas gyvenime įdomu. Kažkada Šiauliuose buvo viena iš šaudymo lanku pradininkių.
Moteris skaičiuoja darbovietes: dirbo siuvėja buitiniame kombinate, paskui — galvaniniame skyriuje Aklųjų kombinate, duonos maišytojo padėjėja duonos kombinate, vairuotoja profesionale — autotransporto įmonėje. Beveik dešimtmetis praleistas liejykloje prie staklių. Rasdavo laiko ir antraeilėms pareigoms — pašte dirbo laiškaneše.
Moteris juokiasi: į pensiją išėjo kaip Lietuvos karininkas — sulaukusi 45-erių. Dabar šešiasdešimtmetė dalyvauja pagyvenusių žmonių asociacijos veikloje.
Darbšti moteris tikina, jai pakanka keturių valandų poilsio. O diena galėtų būti ir dar ilgesnė: ramiai sėdėti negali. Dabar laukia daržas ir mezginiai.
Optimizmu ir gera nuotaika spinduliuojanti moteris nesiskundžia: „Jei jums sakysiu: kaip man blogai, kaip sunkiai gyvenu, ar man kas nors ką nors duos? Geriau eiti su šypsena pirmyn!“
PROCESAS: I. Šambarienė ant virto kiaušinio deda lašelį klijų, klijuoja dirbtinę gėlytę ir pupelę.
PABAIGA: Penkios minutės kruopštaus darbo ir margutis — baigtas.
ŠIAUDELIAI: Sukarpiusi kokteilių šiaudelius, I. Šamberienė juos klijuoja prie kiaušinio.
DYGLIUKAS: Šiaudeliais apklijuotas plastmasinis kiaušinis tinka velykinei puokštei.
ĮVAIROVĖ: Ant velykinių kiaušinių galima klijuoti pupeles, nulakuotas nagų laku, sukarpytus šiaudelius ar karoliukus.
POLĖKIS: Irena Šambarienė kiekvienais metais stengiasi sugalvoti vis naują kiaušinio marginimo būdą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
išnaša: Darbšti moteris tikina, jai pakanka keturių valandų poilsio. O diena galėtų būti ir dar ilgesnė.
