Naujausios
Laiškas redakcijai
Atneša žinelę iš Šiaulių
Praeina metai, ateina kiti, skaičiuojamas laikraščių tiražas ir prenumeratorių skaičius, ir prie šio skaičiaus visada prisideda vienas iš ištikimiausių ir seniausių jūsų „Šiaulių krašto“ skaitytojų.
Tai mano Tėvas Pranas Balčiūnas, pradėjęs savo gyvenimo devintą dešimtį – gimęs, augęs ir gyvenęs Šiaulių krašte.
Jūsų laikraštis jam labai svarbus, nes jis ne tik dienos pradžia ir pabaiga, vienatvės išblaškytojas, bet ir jo gimtinės siela.
Aš negaliu pasakyti, kada „Šiaulių krašto“ laikraštis pasirodė mūsų namuose. Aš juose nebegyvenu jau daugiau kaip 30 metų, tik jau šešeri metai, po mamos mirties, esu atsakinga už jo prenumeratą.
2008 metų žiemą Tėvas gyveno pas mus Kaišiadoryse ir čia laiškininkas kas rytą atnešdavo „Šiaulių kraštą“. Aišku, kiek vėliau, o kartais ir kelis iš karto, bet visgi žinelę iš Šiaulių. O štai pernai mes jį užsakėme net du kartus – aš internetu, o brolis redakcijoje, kad tik jis mūsų kiemo neaplenktų.
Mūsų Tėtis gimęs ir augęs Šiaulių rajone, Bridų kaime, gausioje ūkininko šeimoje tarp keturių brolių ir dviejų seserų. Visi vedė, gyveno ir dirbo Šiauliuose. Tik mūsų Tėvas ir vyriausiasis jo brolis buvo priversti valgyti tremtinio duonos Uralo anglių kasyklose, bet vis tiek visi keliai parvedė į Šiaulius. Čia jie su mama ir dirbo, augino mus, savo vaikus, ir niekada nenorėjo kažkur išvažiuoti. Šiauliuose, pasak Tėvo, ir „duona skanesnė, ir oras šviežesnis“.
Prasidėjus gruodžiui, žinau, kad turiu užprenumeruoti laikraštį 2014-iesiems ir tai mane labai džiugina. Turėti Tėvą, kuriam kiti metai jubiliejiniai, 90-ieji, kuris puikiai laikosi, domisi naujienomis, tiesiog kuris gyvena, yra begalinė laimė.
Kviečiu jus, mielas laikrašti, džiaugtis kartu su manimi, kad aš turiu Tėtį, o jūs turite ištikimiausią ir galbūt vyriausią savo skaitytoją.
Pagarbiai,
Vilma Noreikienė
