Naujausios
Atkasti palaikai užkasami, bet klausimai neatsakyti
Vakar Šiauliuose, Pročiūnų gatvėje, atkasti apie 40 žmonių palaikai, buvo užberiami smėliu. Iškviesta antropologė bandė nustatyti pagal galimybes šių žmonių lytį, buvusius sužalojimus. Šiuo metu aišku tik tiek, kad komunikacijų trasa į Pramonės parką aplenks masinę kapavietę. Kapavietė lieka su daugybe klausimų: kas žudė, kada žudė, kieno palaikai?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Palaikai užpilami smėliu
Archeologinius tyrimus masinėje kapavietėje atliekanti Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologė Audronė Šapaitė vakar „Šiaulių kraštui“ teigė, kad rasti palaikai užpilami smėliu ir nebebus judinami. Bus laukiama tolesnių politinių sprendimų, kaip įamžinti šią tragišką vietą bei priimti sprendimus dėl tolesnio komunikacijų tiesimo į pramoninį parką.
„Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kelias negali eiti virš palaikų, o pagal žydų religinius įstatymus, kelias virš palaikų gali eiti, tik būtina palaikus uždengti betoniniu sarkofagu“, – sakė A. Šapaitė.
Darbai, kurie čia vykdomi pagal Pramonės parko antrojo etapo projektą, yra sustabdyti.
Šiaulių miesto savivaldybės komisijos, sudarytos dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo pirmininko, Administracijos direktoriaus pavaduotojo Martyno Šiurkaus teigimu, projektuotojai UAB „Projektavimo centras“ dabar turės rasti sprendimą, kaip apeiti teritoriją, kur rasti palaikai. Tam tereikės keletą metrų patraukti į šoną tiesiamas trasas. Tai, pasak M. Šiurkaus, rangovui UAB „Meyer & John“ neturėtų kainuoti nė euro papildomai.
Palaikų įamžinimas bus sprendžiamas tik tada, kai tiesiama trasa aplenks kapavietę.
Antropologė tyrė tik iš akies
Penktadienį prie masinės kapavietės lankėsi Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė. Pasak A. Šapaitės, antropologiniai tyrimai yra privalomi pagal įstatymą. Jeigu palaikus būtų buvę galima iškelti, būtų atlikti detalūs antropologiniai tyrimai, galėję atsakyti į dalį svarbių klausimų. Tačiau nutarus palaikų nejudinti, antropologė iškviesta užfiksuoti bent tai, ką galima pamatyti plika akimi nejudinant kaulų.
„Nors plika akimi atlikti tyrimai ne tokie tikslūs, kaip laboratorijoje, bet iš jų vis tiek galima kai ką pasakyti“, – teigė A. Šapaitė.
Atkastoje duobėje buvo suskaičiuoti trisdešimt septynių žmonių palaikai, po jais taip pat matomi kaulų fragmentai, bet jų neįmanoma buvo suskaičiuoti nepajudinus viršuje esančių palaikų.
Antropologė nustatė, kad didžioji dalis palaikų – vyrų, vieni palaikai – su tiksliai išreikštais moters bruožais, o dar keletas – abejonių keliančių palaikų: ar tai moterys, ar dvidešimtmečiai jaunuoliai. Vaikų nerasta.
Antropologės teigimu, nužudytųjų amžius – nuo 20-25 metų iki 45-50 metų.
Antropologė, A. Šapaitės teigimu, pamatė nemažai šautinių žaizdų ir kitų traumų, pavyzdžiui, kaulų lūžių.
Į klausimus atsakys istoriniai tyrimai?
A. Šapaitės teigimu, reikia išsamių istorinių tyrimų, nes neaišku, kieno čia palaikai: žydų, lietuvių? Ar čia sušaudyti žmonės II pasaulinio karo metu, ar pokariu?
„Reikia išsiaiškinti kiek įmanoma daugiau, praėjus šitiek metų po įvykių“, – sakė archeologė.
Istorinius tyrimus atlikti rekomendavo ir Šiaulių miesto savivaldybės sudaryta komisija.
Komisijos pirmininkas M. Šiurkus teigė, kad būtina ieškoti informacijos apie tai, kas įvyko Pročiūnų gatvėje karo metu ar pokariu ir kiek žmonių ten gali būti nužudyta.
„Neaišku, net kas ten žudė. Vieni istorikai teigia vienaip, kiti – kitaip, neatitinka ir liudytojų pasakojimai. Gali būti taip, kad ten į tą pačią duobę buvo užkasti ir vokiečių nužudyti žmonės, vėliau – ir rusų kareivių aukos. Reikia pasitelkti ir tarptautinius ryšius, kad būtų galima rasti duomenis, Šiaulių kalėjimo dokumentus, kurie neturėjo dingti, galėjo būti tik išvežti“, – svarstė M. Šiurkus.
Kodėl palaikai rasti tik dabar?
Kaip galėjo atsitikti, kad nužudytųjų palaikai rasti tik dabar, o pažymėta masinės kapavietės vieta buvo netiksli?
Archeologė A. Šapaitė dar 2009 metais atliko žvalgomuosius tyrimus toje vietoje, kur projektuotojai buvo suprojektavę komunikacijų trasą. Ji buvusi suprojektuota tiesi. Archeologė toje vietoje tada nieko neradusi. Tačiau vėliau komunikacijų trasą projektuotojai pasuko būtent per tą vietą, kur archeologė nekasinėjo.
„Saugoma teritorija buvo apibrėžta netiksliai, tik maždaug... taip ir išėjo dabar, kad maždaug...“ – komentavo A. Šapaitė.
Archeologės teigimu, nekasinėjant teritorijos, o ją tyrinėjant georadaru, kuris parodo duobes, skirtingą gruntą, kažin ar būtų buvę galima nustatyti tikslią palaidojimų vietą. Čia – žvyras, dideli akmenys, daug prikasinėta sovietiniais laikais, todėl georadaru vargu ar būtų buvę galima pamatyti, kad čia yra duobės kontūrai su palaikais.
Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas „Šiaulių kraštui“ tvirtino, kad drauge su buvusiu miesto Tarybos nariu Aurimu Nausėda dar 2012 metais rašė daug prašymų dėl Pročiūnų gatvėje esančių palaidojimų tyrimų ir teritorijos sutvarkymo, tačiau tuometinis administracijos direktorius Vladas Damulevičius teigęs, kad tam nesą pinigų.
„Kai atsirado palaikai dabar kaip perkūnas iš giedro dangaus, turėsime surasti ir pinigų, ir noro tvarkyti“, – teigė vicemeras S. Tumėnas.
Jono TAMULIO nuotr.
KASINĖJIMAI: Archeologė Audronė Šapaitė dar 2009 metais atliko žvalgomuosius tyrimus toje vietoje, kur turėjo būti trasa. Tačiau vykdant darbus, trasa buvo kiek pasukta.
PALAIKAI: Visi rasti palaikai nejudinti. Juos pažiūrėjo antropologė, o šiuo metu palaikai yra užpilami smėliu.
VIETA: Buvusi pažymėta žudynių vieta netiksli, palaikai rasti tiesiant komunikacijas visai šalia pažymėtos vietos.
SKAIČIAI: Antropologė suskaičiavo matomus 37 žmonių palaikus, tačiau po jais dar yra palaikų.
