Naujausios
Atgal į luomus: ar nauja revoliucija bus dainuojanti?
Rūta JANKUVIENĖ
Į Šiaulius atvažiavęs maestro Donatas Katkus paragino šiauliečius skaityti Merkelio Račkausko (1885–1968) „Užrašus“. Juos verta skaityti ne tik šiauliečiams.
M. Račkausko „Užrašai. Dvidešimtų metų (1885–1905) Žemaitijos užkampyje“ – unikalus liudijimas apie prieš šimtmetį gyvenusią Lietuvą. Jos užkampį, kurio centras – Šiauliai. Apie į luomus suskirstytą Lietuvą ir kietą motinos žemaitės užsispyrimą savo sūnus ištraukti iš „ubagyno“.
Tuomet mokslus išėję gimnazistai vėliau atkūrė pirmąją Nepriklausomą Lietuvą. Vien Šiaulių berniukų gimnazija didžiuojasi keturiais Vasario 16-osios akto signatarais.
Skaitai tą knygą ir klausi savęs, o kur šiandien einame? Atgal į "ubagyną"?
Ne dvi Lietuvas – Vilnių ir visą likusią – turime. Tris, o gal net daugiau.
Ta likusi Lietuva – ir sustingusi provincija su savo miestais ir miesteliais, ir į skurdą nusiritęs užkampio kaimas, ir išvaryta į emigraciją Lietuva.
Per praėjusius metus 40 tūkstančių žmonių vėl emigravo.
Iš kaimo šluojamos ne tik mokyklos – parduotuvių nebėra, autobusai nebeužsuka. Tų parduotuvių, kurios dar kaime laikosi, savininkai sako, jog ne verslu užsiima, o socialine paslauga.
Nemažai kaimo žmonių skęsta alkoholyje. Pašalpų dieną kolegos, važiavę į kaimą daryti reportažo, sako: „Vaizdas juodas“. Vidury dienos jaunas darbingas vyras pagiriojasi lovoje. Šeimų vyrai, motinos susėdę prie „bambalio“. Maži vaikai aplink sukinėjasi.
Auga karta, kuri nemato dirbančio žmogaus ir jau planuoja, kaip gyvens iš pašalpų.
Tik diskutuojama, nors rėkti reikia, kad socialinė politika tokia, jog dirbti neapsimoka. Bet tik užeina diskusijos apie minimalaus atlyginimo kėlimą, elitinių ekspertų atsakymas vienas: negalima, valstybės finansai grius, verslas bankrutuos.
Kaip kelsi minimalų atlyginimą iki garsiųjų 1509 litų, jeigu kone toks yra vidutinis atlyginimas? Šiauliečių, pavyzdžiui, vos 1614 litų.
Rėkti reikia ir apie tai, kad neturime viduriniosios klasės, kuri yra valstybės stabilumo garantas.
Ar tą kultūros žmogų, kuris baigė aukštuosius mokslus ir gyvena pinigą spausdamas „nuo algos iki algos“, laikome vidutinioku?
Norvegijoje „juodą darbą“ dirbantis norvegas per pietų pertrauką sėda už prabangaus džipo vairo ir suka pietauti.
Mūsų „viduriniosios klasės“ atstovo pietūs – neretai tik iš namų atsineštas sumuštinis.
Užtat elitą jau turime sukūrę. Arogantišką elitą. Pirmiausia pasirūpinantį savimi.
Seimūnas drįsta pareikšti tautai, jog nė nežino, kiek algos gauna. Patriarchas Vytautas Landsbergis bando Lietuvą paliekantiems įteigti, jog ne atlyginimas gyvenime turi būti svarbiausias. Bet konservatoriai jo anūkui matuoja europarlamentaro kėdę su dešimtis tūkstančių eurų alga.
Didmiesčiais save vis dar išdidžiai laiko Šiauliai ir Panevėžys – lyg tie nususę ano šimtmečio pradžios plikbajoriai.
Iš paskutiniųjų kapstosi, kuria pramonės parkus, kabinasi į europinę vėžę – nenori būti užkampio centru. Bet Vilnius nuo jų šimtmečiu pirmyn jau bus nukeliavęs.
Sakote, perdedu?
Nuvažiuok į sostinę, nesuskaičiuosi, kiek ten statybų kranų yra iškilę. O kiek Šiauliuose? Tuščia.
Per atkurtos Nepriklausomybės du dešimtmečius Šiaulių ribos beveik nepasistūmėjo, neiškilo nė vienas naujas daugiabučių mikrorajonas. O kiek Vilniuje jų pridygo?
Traukiasi Lietuva, mažėja visi didieji miestai, tik ne sostinė.
Statistikos departamento šių metų pradžios duomenimis, Vilniuje, vieninteliame iš penkių didžiųjų miestų, per metus didėjo gyventojų skaičius. Net 7 tūkstančiais – iki 540 tūkstančių.
Kaunas ir Klaipėda sumažėjo apie 1–2 tūkstančiais gyventojų. Bet juos dar galima laikyti „stovinčiais vietoje“ . Gali būti, kad jų miestiečiai išsikelia į priemiesčius, nes maždaug tokiais pat skaičiais daugėjo Klaipėdos rajono ir Kauno rajono gyventojų.
Šiauliai per praėjusius metus susitraukė 2 tūkstančiais gyventojų – iki 105,6 tūkstančio. Panevėžys – iki 96,3 tūkstančio.
Į sostinę veržiamasi mokslo, darbo, geresnio gyvenimo.
Sukime atgal į luomus, didinkime prarają tarp turtingųjų ir skurdžių. Kuo tai baigsis – griūtimi, nauja revoliucija? Tik ji jau nebus dainuojanti.
