Naujausios
Archeologų radiniai Žagarės dvaro sodyboje
Nuo birželio 19-osios tris savaites Žagarės (Joniškio rajonas) dvaro sodyboje trukę archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai atskleidė, kad Kauno apskrities archyve (KAA) saugomame 1836 metų plane ne visi pastatai buvo sužymėti. Archeologai aptiko ledainę, kurios plane nebūta. Vienas įdomesnių radinių – atverti buvusio dvaro fontano pamatai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Rasta plane nepažymėta ledainė ir fontanas
Žvalgomųjų tyrimų grupė, vadovaujama archeologo humanitarinių mokslų daktaro Ernesto Vasiliausko, 1,5 m atstumu į pietvakarius nuo dabartinės dvaro ledainės pamatų aptiko mūrinės ledainės, statytos greičiausiai XIX pirmojoje pusėje, pamatus ir lataką, sudėtą iš akmenų. Šis objektas KAA saugomame išlikusiame1836 metų Naujosios Žagarės plane nėra pažymėtas.
Išlikęs yra ir vėlesnis, 1877 metais sudarytas Naujosios Žagarės dvaro sodybos, miesto ir valdų su kaimais, palivarkais planas. Tačiau pastarajame pavaizduotas schematiškas pastatų išdėstymas, kaip ir 1836 metų plane.
Pasak archeologo Ernesto Vasiliausko, tai reiškia, kad arba istoriografijoje nusistovėjusi dabartinių rūmų pastatymo data 1865 metai – klaidinga, arba 1877 metų žemėlapyje pateikta senoji planavimo versija.
Vienas iš įdomesnių tyrinėjimų metu rastų objektų – atidengtas beveik 7 metrų skersmens fontanas. Jis sumūrytas iš geltonų plytų, surištas kalkių ir cemento skiediniu, viršutinė dalis padengta cemento sluoksniu.
Rasti senųjų rūmų pamatai
Iš viso Žagarės dvaro sodybos vietoje buvo iškasti 24 šurfai, kurių bendras tirtas plotas – 74,5 kvadratinio metro.
Archeologai skirtingose vietose 24 ir 55 centimetrų gylyje po griuvenų sluoksniu, lygiagrečiai dabartinių rūmų pamatams, atidengė nugriauto mūrinio pastato, spėjama, buvusių rūmų, 55–73 ir 83 centimetrų pločio akmeninius pamatus, surištus kalkių skiediniu, ir nuotekų lataką, sudėtą iš akmenų.
Griuvenų sluoksnyje virš pamatų aptikta karnyzinio ir plokštinio koklio fragmentų, langų stiklų šukių, dengtų patina, 1865 metais statytų rūmų du drenažo-nuotekų latakai (sumūryti iš plytų) bei du nuotekų kolektoriai.
Šie radiniai leidžia pamatus datuoti XVIII amžiaus antrąja puse – XIX amžiaus pradžia ir sieti su Antano Tyzenhauzo ir grafų Zubovų valdymo laikotarpiu.
44 centimetrų gylyje rasta 1836 metų plane pažymėto grafų Zubovų laikotarpio medinio ūkinio pastato vieta.
Taip pat aptikta XIX amžiaus duobė su užkastomis stiklinio vaistų buteliuko, stiklinių butelių duženomis, graviruota stikline ir kitų dalimis. Virš jų fiksuotas 40–95 centimetrų storio iki 1865 metų susiformavęs griuvenų sluoksnis su pavienėmis tamsaus stiklo butelių šukėmis.
Didžiausio valstiečių sukilimo metinės
Pasak archeologo E. Vasiliausko, įdomus faktas, kad su tyrinėjimais beveik sutapo Žagarės gubernijoje 1769 metų liepos 13 dieną kilusio Šiaulių ekonomijos (1865-1780 metais administruotos A. Tyzenhauzo) valstiečių sukilimo metinės. Tai buvo stambiausias pagal sukilėlių skaičių ir trukmę valstiečių sukilimas Lietuvoje iki XIX amžiaus.
Antrąją sukilimo dieną (liepos 14-ąją) T. Levickio vadovaujami valstiečiai užpuolė Žagarės dvarą, kuriame slėpėsi Žagarės gubernatorius Jagminas. Sukilėliai išgrobstė Jagmino turtą ir paėmė karaliaus iždo pinigus.
Ernesto VASILIAUSKO nuotr.
FONTANAS: Vienas iš įdomesnių objektų – atidengtas beveik 7 metrų skersmens fontanas.
STIKLINĖ: XIX amžiaus duobėje rasta graviruota, mažai pažeista stiklinė.
PAMATAI: Archeologai skirtingose vietose 24 ir 55 centimetrų gylyje po griuvenų sluoksniu atidengė nugriauto mūrinio pastato, spėjama, buvusių rūmų, akmeninius pamatus, surištus kalkių skiediniu, ir nuotekų lataką, sudėtą iš akmenų.
