
Naujausios
Ar po Rygos tragedijos jaučiatės saugiai?
Viga KANKALIENĖ, mokytoja:
– Po tragedijos didžiuosiuose Šiaulių prekybos centruose jaučiuosi nejaukiai. Įeinu, ir žvilgsnis nejučiomis kyla į lubas. Net baisu įsivaizduoti, ką jautė žmonės griūvant grandioziniam pastatui. Siaubas.
Nedrįstu vertinti, ar mūsų statybininkai, per kelis mėnesius suręsdami didžiulius pastatus, viską padaro teisingai, ar užtikrina šimtaprocentinį saugumą. Tačiau galima paminėti incidentus prekybos centrų statybvietėse: keliose susižalojo žmonės, būta ir žūties. Kas galėtų garantuoti, kad padaryta viskas, jog žmonės būtų saugūs?
Alfonsas, pensininkas:
– Tragedija Latvijoje sukrečianti, bet ji nesukėlė man baimių dėl nesaugumo. Einu drąsiai visur, jei kam ir lemta nutikti, nepabėgsi.
Manau, kad saugumas nuo statinio dydžio nepriklauso – jei jis pastatytas ir eksploatuojamas laikantis visų reikalavimų, jei medžiagos neišvogtos, jokio pavojaus, kad gali nugriūti, nėra.
O jei kažkas negerai padaryta, aišku, kad išlįs brokas. Pažiūrėkit, į naujai išklotą Vilniaus gatvės bulvarą: plytelės jau suskeldėjusios, sutrūkinėjusios. Va, ir kyla klausimas, iš kokių medžiagų – ateities kartoms ar tik tai dienai?
Tikėkimės, kad mūsų „auksarankių“ darbo brokas tokių tragedijų, kokia nutiko Latvijoje, neprišauks.
Džiuljeta MASKULIŪNIENĖ, Šiaulių universiteto dėstytoja:
– Šiandien internete skaičiau vieno architekto mintis. Jis pasakė, kad dabar viskas greita: greita statyba, greitas tempas ir greitai naudojamas žmogaus gyvenimas. Anksčiau statydavo šimtmečiams, o dabar – 50-čiai metų. Reiškia, pastatas gyvena trumpiau negu žmogus.
Neramu dėl greitos statybos statinių, ypač po šio įvykio kyla visokių minčių. Bet žmonės vis tiek perka prekybos centruose. Praėjo mažų parduotuvėlių laikai. Viskas dabar susitelkia po vienu didžiuliu uždengtu stogu, nežinia, kuo prilaikomu.
Gediminas BERTEŠKA, dainininkas:
– Po įvykio Rygoje kyla visokių minčių, todėl norisi, kad nepaskubėtų šiuo metu rekonstruojamos „Maximos“ meistrai Šiauliuose. Gerai būtų, kad lubos nekristų...
Esu girdėjęs negražių kalbų apie vieno jau keleri metai Šiauliuose veikiančio prekybos centro statybininkų darbų kokybę. Dabar, po tragedijos, kalbos apie jų darbo broką vėl tarsi atgijo.
Renata, vadybininkė:
– Man nejauku dabar eiti į bet kurį prekybos centrą. Negali žinoti, kaip ten statybininkai dirbo, kaip buvo finansuojama statyba, ar pagreitintai statytas pastatas tikrai atitinka visus reikalavimus.
Pirmadienį su draugais buvome viename miesto prekybos centre. Akis pakėlę į lubas pastebėjome kažką neaiškaus kabantį, ir konstrukcijos nelabai tvirtos pasirodė... Iki Rygos nelaimės to greičiausiai net nebūtume pastebėję, o dabar nusprendėme neužsibūti.
Pavojai, manau, gali tykoti ir kituose grandioziniuose statiniuose.
Kalbėjosi Edita KARKLELIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS