Naujausios
APKLAUSA
Ar džiugina prasidėjęs šaltukas?
Vytautas LIPNICKAS, senjoras:
– Seniai laukiu žiemos, o dar tik antras sniegas. Smagu pasivaikščioti, oras grynas. Ir šaligatviai kol kas gerai nuvalyti. Šalčio galėtų būti ir daugiau, kad iššaldytų visus nereikalingus vabaliukus. Tokio, kaip senovėje būdavo, kad net tvoros braškėdavo. O dabar... Koks čia šaltis?
Toma UMBRASAITĖ, studentė:
– Visai nesidžiaugiu prasidėjusia žiema. Jos labai trūko per Kalėdas, Naujuosius metus. O dabar pripratom, per šventes nebuvo sniego, tai ir dabar galėtų nebūti. Kelia baimę ir tai, kad taip vėlai prasidėjusi žiema gali užsitęsti iki balandžio.
Iš kitos pusės, dabar nemažai sergančių, galbūt dėl to, kad taip ilgai buvo pliusinė temperatūra, virusai neiššalo.
Rolandas PARAFINAVIČIUS, fotomenininkas:
– Nesidžiaugiu. Gatvėse ir ant šaligatvių pribarstyta druskos, kuri ėda batus ir mašiną. Vienos išlaidos. Galėtų šalčių nebūti, bet ne nuo mūsų tai priklauso. Kaip ledynmetis ne nuo mūsų priklausė, taip ir atšilimas greičiausiai ne nuo mūsų priklausys.
Nijolė ZAKAITYTĖ, buhalterė:
– Žiema ir turėtų būti žiema. Tik šalčio galėtų būti daugiau. Kai turi nuosavą kiemą, sniegą reikia kasti, tai geriau, kad jo būtų mažiau. Bet nuo sniego šviesiau. O Kalėdos tokios tamsios buvo.
Virginijus KINČINAITIS, menotyrininkas:
– Visiškai nesidžiaugiu žiema. Kiekvieną žiemą stengiuosi išvažiuoti į pietus, pavyzdžiui, į Italiją. Aš visiškai nenoriu slidinėti šaligatviais ir matyti, kaip juos bjauroja mūsų komunalinio ūkio darbuotojai, kaip jie griauna suoliukus ir šviestuvus. Nenoriu matyti, kaip sniegas yra valomas prie „Auksinio berniuko“, kur išvažinėjamas ir išdarkomas dirvožemis. Aš noriu vaikščioti laisvai kaip pietuose ir visiškai nebijau didžiojo atšilimo, netgi laukiu.
Gražina STAŠKIENĖ, slaugytoja:
– Džiugina šaltukas. Jau pabodo drėgmė. Šiluma gerai, tik labai jau šlapia buvo. Didelių šalčių nesinorėtų, nebent trumpam. Man patinka tokia žiema, kokia buvo iki šiol, ypač gražus buvo gruodis, daug saulėtų dienų. Po Naujųjų orai apniuko, labai norėtųsi saulelės.
Kalbėjosi Jurgita JUŠKEVIČIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
