Aplinkos ministerija: hidroelektrinių poveikis – žalingas

TĘ­SIA­ME TE­MĄ

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja: hid­roe­lekt­ri­nių po­vei­kis – ža­lin­gas

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja su­rea­ga­vo į „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­ti­nį ty­ri­mą „Užt­venk­ta Ven­ta at­pluk­dys eu­rus ar eko­lo­gi­nę ne­lai­mę?“ ("Šiau­lių kraš­tas“, 2018 06 26). Ga­vo­me Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Tar­šos pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­to Van­de­nų ir že­mės gel­mių iš­tek­lių sky­riaus pa­reng­tą nuo­mo­nę dėl už­tvan­kos Ven­tos upė­je ne­to­li Kur­šė­nų – ties Ši­lė­nų ma­lū­nu.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Užt­van­ka „per aukš­ta“

Tar­šos pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­to „Šiau­lių kraš­tui“ at­siųs­ta­me raš­te tei­gia­ma, kad ties Ši­lė­nų ma­lū­nu pa­sta­ty­ta „per aukš­ta už­tvan­ka, nes aukš­tes­nė už­tvan­ka su­for­muo­ja aukš­tes­nę van­dens pa­tvan­ką ir ener­ge­ti­niu po­žiū­riu su­ku­ria di­des­nį ener­ge­ti­nį po­ten­cia­lą“.

De­par­ta­men­to tei­gi­mu, „hid­roe­lekt­ri­nės prie aukš­tes­nės van­dens pa­tvan­kos ga­li pa­ga­min­ti di­des­nį kie­kį elekt­ros ener­gi­jos, ku­rią par­da­vę hid­roe­ner­ge­ti­kai ga­li gau­ti di­des­nes pa­ja­mas“.

Ko­dėl Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra priė­mė spren­di­mą, kad po­vei­kio ap­lin­kai ver­tin­ti ne­rei­kia?

Tar­šos pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai paaiš­ki­no: Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­rai bu­vo pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, kad „ne­bu­vo nu­ma­ty­tas nau­jų tven­ki­nių įren­gi­mas ar nau­jos už­tvan­kos sta­ty­ba, ne­nu­ma­ty­ta aukš­tin­ti van­dens pa­tvan­kos ir už­lie­ti pa­pil­do­mas te­ri­to­ri­jas, kas ga­lė­tų su­kel­ti tie­sio­gi­nį ir ne­tie­sio­gi­nį nei­gia­mą po­vei­kį ap­lin­kai“. To­dėl esą „agen­tū­rai ne­bu­vo mo­ty­vų, dėl ku­rių bū­tų ga­li­ma rei­ka­lau­ti at­lik­ti po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mą“.

„Hid­roe­lekt­ri­nės sta­ty­to­jas pri­va­lo lai­ky­tis at­ran­kos iš­va­do­je nu­ro­dy­tų są­ly­gų ir sa­vo teik­tos in­for­ma­ci­jos at­ran­kai dėl po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo, o šių są­ly­gų kont­ro­lę tu­ri at­lik­ti vals­ty­bi­niai ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­riai“, – aiš­ki­na mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai.

Sta­ty­to­jui – ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė

Dėl to, ko­dėl baus­tam už ap­lin­ko­sau­gi­nius pa­žei­di­mus hid­roe­lekt­ri­nė­se hid­roe­lekt­ri­nių sta­ty­to­jui vėl bu­vo iš­duo­da­mi lei­di­mai sta­ty­ti dar dau­giau hid­roe­lekt­ri­nių, mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai ma­no, kad „ap­lin­ko­sau­gi­niai pa­žei­di­mai su­si­ję su hid­roe­lekt­ri­nių eksp­loa­ta­vi­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mu“, o ne su sta­ty­bų pa­žei­di­mais.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­brė­žė, kad ir dėl Ši­lė­nų už­tvan­kos hid­roe­lekt­ri­nių sta­ty­to­jas yra bau­džia­mas: „Pa­gal pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tus Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas pra­dė­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo ty­ri­mą. MB „Ven­tos sta­ty­ba“ di­rek­to­riui Kęs­tu­čiui Stu­pu­rui tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė, pa­skai­čiuo­ta ža­la ap­lin­kai, pa­teik­ta pre­ten­zi­ja ža­los at­ly­gi­ni­mui“.

Taip pat mi­nis­te­ri­ja nu­ro­do, kad K. Stu­pu­rui yra „su­ra­šy­tas pri­va­lo­ma­sis nu­ro­dy­mas pa­ša­lin­ti pa­tik­ri­ni­mo me­tu nu­sta­ty­tus ap­lin­ko­sau­gi­nius pa­žei­di­mus, o in­for­ma­ci­ja dėl sta­ty­bos pa­žei­di­mų per­duo­ta nag­ri­nė­ti Vals­ty­bi­nei te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jai“.

Ar ža­la, ar nau­da

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­siųs­ta­me raš­te paaiš­ki­na­ma už­tvan­kų da­ro­ma ža­la gam­tai.

„Be­ne reikš­min­giau­sias ir vi­siems ge­riau­siai su­pran­ta­mas nei­gia­mas hid­roe­lekt­ri­nių (HE) po­vei­kis ap­lin­kai pa­si­reiš­kia per su­ma­žė­ju­sius ver­tin­gų žu­vų iš­tek­lius, nors pa­na­šaus po­bū­džio ar net di­des­nis nei­gia­mas po­vei­kis da­ro­mas ir ki­tiems ap­lin­kos kom­po­nen­tams (bio­lo­gi­nė įvai­ro­vė (ne tik žu­vys), kraš­to­vaiz­dis, kran­tų sta­bi­lu­mas, sau­go­mos te­ri­to­ri­jos ir kt.).

Užt­van­kos su­da­ro kliū­tis to­kių ver­tin­gų žu­vų kaip la­ši­šos, šla­kiai, žiob­riai, nė­gės ir ki­tų žu­vų mig­ra­ci­jai nerš­to me­tu. Neiš­ven­gia­mi ne­na­tū­ra­lūs van­dens ly­gio svy­ra­vi­mai upės at­kar­po­je že­miau HE pra­žu­do ne tik nerš­to me­tu į upes at­plau­kian­čių žu­vų, bet ir to­kių ver­tin­gų žu­vų, kaip mar­ga­sis upė­ta­kis ir kirš­lys, ku­rie nuo­lat gy­ve­na upė­je ir mig­ruo­ja tik lo­ka­liai, žu­vų ik­rus ir mai­lių.“

Mi­nis­te­ri­ja paaiš­ki­na, kad „HE po­vei­kio zo­no­je (že­miau HE, tven­ki­ny­je ir aukš­čiau jo) daž­niau­siai iš­lie­ka tik leng­vai prie įvai­rių są­ly­gų pri­si­tai­kan­čios žu­vų ir ki­tų gy­vū­nų rū­šys, o ver­tin­giau­sios rū­šys daž­niau­siai iš­nyks­ta ar­ba jų la­bai su­ma­žė­ja“. Be to, „kiek­vie­na už­tvan­ka už­ker­ta mig­ra­ci­jos ke­lius gy­vie­siems or­ga­niz­mams, o upių ne­šme­nys pra­de­da kaup­tis tven­ki­niuo­se ir pra­si­de­da spar­tus jų už­dumb­lė­ji­mas ir eut­ro­fi­ka­ci­ja, ku­ri pa­si­reiš­kia van­dens žy­dė­ji­mu, tven­ki­nio už­žė­li­mu, de­guo­nies trū­ku­mu ir žu­vų du­si­mu“.

Pa­tei­kia­ma iš­va­da, kad „už­tvan­kos iš es­mės kei­čia na­tū­ra­lias eko­sis­te­mas ir da­ro di­de­lį nei­gia­mą po­vei­kį ne tik van­dens, bet ir su­si­ju­sių sau­su­mos eko­sis­te­mų bioį­vai­ro­vei“.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad „Lie­tu­vos hid­roe­ner­ge­ti­nis po­ten­cia­las yra la­bai men­kas“, o „Lie­tu­vo­je vei­kian­čios 98 ma­žo­sios hid­roe­lekt­ri­nės pa­ga­mi­na ne­reikš­min­gą elekt­ros ener­gi­jos kie­kį – apie 0,5 pro­cen­to Lie­tu­vai rei­ka­lin­gos elekt­ros ener­gi­jos“.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai var­di­ja, kad „hid­roe­lekt­ri­nių ža­lin­gas po­vei­kis ga­li pa­si­reikš­ti bet ku­ria­me hid­roe­ner­ge­ti­kos įren­gi­nio gy­va­vi­mo cik­lo eta­pe, nuo pra­di­nės sta­ty­bos iki re­no­va­ci­jos ir eksp­loa­ta­vi­mo nu­trau­ki­mo, ar­ba tie­siog kas­dien ją eksp­loa­tuo­jant“.

Dėl hid­roe­lekt­ri­nių ža­lin­go po­vei­kio ga­li nyk­ti, pra­stė­ti ir bū­ti iš­skai­dy­tos na­tū­ra­lios gam­tos bu­vei­nės ir nuo tų bu­vei­nių pri­klau­so­mų rū­šių po­pu­lia­ci­jos. Tai, kiek reikš­min­gas yra jų ny­ki­mas, pri­klau­so nuo po­vei­kio mas­to, taip pat nuo to, kiek re­tos ir pa­žei­džia­mos yra tos bu­vei­nės ir rū­šys, ku­rioms da­ro­mas po­vei­kis.

„Hid­roe­lekt­ri­nės le­mia upių mor­fo­lo­gi­nių sa­vy­bių ir upių bu­vei­nių po­ky­čius, su­da­ro kliū­tis ir trik­džius žu­vims ir ki­tiems van­dens or­ga­niz­mams mig­ruo­ti ir plis­ti, su­trik­do dug­no nuo­sė­dų ju­dė­ji­mą, kei­čia upių hid­ro­lo­gi­nį re­ži­mą, van­dens che­mi­nę būk­lę, hid­ro­ter­mi­nes są­ly­gas, yra ža­lo­ja­mos žu­vys hid­ro­tur­bi­no­se ir ki­ta“.

Įs­ta­ty­muo­se siū­lo­mi pa­pil­do­mi rei­ka­la­vi­mai

Ar įsta­ty­mai tin­ka­mai at­sto­vau­ja gy­ven­to­jų ir gam­tos in­te­re­sus, jei­gu ap­skri­tai lei­džia­ma eg­zis­tuo­ti ža­lą gam­tai da­ran­čioms hid­roe­lekt­ri­nėms?

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­ne, Lie­tu­vos tei­sės ak­tuo­se hid­roe­ner­ge­ti­kai nu­sta­ty­ti vie­ni iš griež­čiau­sių ap­lin­ko­sau­gi­nių rei­ka­la­vi­mų ly­gi­nant su ki­to­mis ES ša­li­mis. Lie­tu­vo­je yra už­draus­ta už­tvan­kų sta­ty­ba eko­lo­gi­niu ir kul­tū­ri­niu po­žiū­riu ver­tin­go­se upė­se ar jų ruo­žuo­se. Nau­jos už­tvan­kos ir hid­roe­lekt­ri­nės ne­sta­to­mos, ta­čiau „iš­lie­ka pro­ble­mos dėl esa­mų už­tvan­kų ir hid­roe­lekt­ri­nių tin­ka­mo eksp­loa­ta­vi­mo“.

Mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, tei­si­nė ba­zė šio­je sri­ty­je nuo­lat to­bu­li­na­ma. Šiuo me­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui yra pa­teik­tas Van­dens įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas, ku­ria­me kaip vie­nas iš pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų yra už­tik­rin­ti, kad „hid­roe­lekt­ri­nių dar­bas ne­tu­ri keis­ti na­tū­ra­laus upės nuo­tė­kio re­ži­mo, ati­tin­ka­mai ko­re­guo­ja­mi ap­lin­kos mi­nist­ro įsa­ky­mais tvir­ti­na­mi už­tvan­kų įren­gi­mą, eksp­loa­ta­ci­ją ir prie­žiū­rą reg­la­men­tuo­jan­tys tei­sės ak­tai“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ši­lė­nų už­tvan­ka ir jos pa­da­ri­niais Ven­tai ties Kur­šė­nais su­si­do­mė­jo ir ža­lių­jų ju­dė­ji­mas, ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.