
Naujausios
TĘSIAME TEMĄ
Aplinkos ministerija: hidroelektrinių poveikis – žalingas
Aplinkos ministerija sureagavo į „Šiaulių krašto“ žurnalistinį tyrimą „Užtvenkta Venta atplukdys eurus ar ekologinę nelaimę?“ ("Šiaulių kraštas“, 2018 06 26). Gavome Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus parengtą nuomonę dėl užtvankos Ventos upėje netoli Kuršėnų – ties Šilėnų malūnu.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Užtvanka „per aukšta“
Taršos prevencijos departamento „Šiaulių kraštui“ atsiųstame rašte teigiama, kad ties Šilėnų malūnu pastatyta „per aukšta užtvanka, nes aukštesnė užtvanka suformuoja aukštesnę vandens patvanką ir energetiniu požiūriu sukuria didesnį energetinį potencialą“.
Departamento teigimu, „hidroelektrinės prie aukštesnės vandens patvankos gali pagaminti didesnį kiekį elektros energijos, kurią pardavę hidroenergetikai gali gauti didesnes pajamas“.
Kodėl Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kad poveikio aplinkai vertinti nereikia?
Taršos prevencijos departamento specialistai paaiškino: Aplinkos apsaugos agentūrai buvo pateikta informacija, kad „nebuvo numatytas naujų tvenkinių įrengimas ar naujos užtvankos statyba, nenumatyta aukštinti vandens patvankos ir užlieti papildomas teritorijas, kas galėtų sukelti tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį aplinkai“. Todėl esą „agentūrai nebuvo motyvų, dėl kurių būtų galima reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą“.
„Hidroelektrinės statytojas privalo laikytis atrankos išvadoje nurodytų sąlygų ir savo teiktos informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, o šių sąlygų kontrolę turi atlikti valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai“, – aiškina ministerijos specialistai.
Statytojui – administracinė atsakomybė
Dėl to, kodėl baustam už aplinkosauginius pažeidimus hidroelektrinėse hidroelektrinių statytojui vėl buvo išduodami leidimai statyti dar daugiau hidroelektrinių, ministerijos specialistai mano, kad „aplinkosauginiai pažeidimai susiję su hidroelektrinių eksploatavimo taisyklių pažeidimu“, o ne su statybų pažeidimais.
Aplinkos ministerija pabrėžė, kad ir dėl Šilėnų užtvankos hidroelektrinių statytojas yra baudžiamas: „Pagal patikrinimo rezultatus Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą. MB „Ventos statyba“ direktoriui Kęstučiui Stupurui taikoma administracinė atsakomybė, paskaičiuota žala aplinkai, pateikta pretenzija žalos atlyginimui“.
Taip pat ministerija nurodo, kad K. Stupurui yra „surašytas privalomasis nurodymas pašalinti patikrinimo metu nustatytus aplinkosauginius pažeidimus, o informacija dėl statybos pažeidimų perduota nagrinėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai“.
Ar žala, ar nauda
Aplinkos ministerijos atsiųstame rašte paaiškinama užtvankų daroma žala gamtai.
„Bene reikšmingiausias ir visiems geriausiai suprantamas neigiamas hidroelektrinių (HE) poveikis aplinkai pasireiškia per sumažėjusius vertingų žuvų išteklius, nors panašaus pobūdžio ar net didesnis neigiamas poveikis daromas ir kitiems aplinkos komponentams (biologinė įvairovė (ne tik žuvys), kraštovaizdis, krantų stabilumas, saugomos teritorijos ir kt.).
Užtvankos sudaro kliūtis tokių vertingų žuvų kaip lašišos, šlakiai, žiobriai, nėgės ir kitų žuvų migracijai neršto metu. Neišvengiami nenatūralūs vandens lygio svyravimai upės atkarpoje žemiau HE pražudo ne tik neršto metu į upes atplaukiančių žuvų, bet ir tokių vertingų žuvų, kaip margasis upėtakis ir kiršlys, kurie nuolat gyvena upėje ir migruoja tik lokaliai, žuvų ikrus ir mailių.“
Ministerija paaiškina, kad „HE poveikio zonoje (žemiau HE, tvenkinyje ir aukščiau jo) dažniausiai išlieka tik lengvai prie įvairių sąlygų prisitaikančios žuvų ir kitų gyvūnų rūšys, o vertingiausios rūšys dažniausiai išnyksta arba jų labai sumažėja“. Be to, „kiekviena užtvanka užkerta migracijos kelius gyviesiems organizmams, o upių nešmenys pradeda kauptis tvenkiniuose ir prasideda spartus jų uždumblėjimas ir eutrofikacija, kuri pasireiškia vandens žydėjimu, tvenkinio užžėlimu, deguonies trūkumu ir žuvų dusimu“.
Pateikiama išvada, kad „užtvankos iš esmės keičia natūralias ekosistemas ir daro didelį neigiamą poveikį ne tik vandens, bet ir susijusių sausumos ekosistemų bioįvairovei“.
Aplinkos ministerija teigia, kad „Lietuvos hidroenergetinis potencialas yra labai menkas“, o „Lietuvoje veikiančios 98 mažosios hidroelektrinės pagamina nereikšmingą elektros energijos kiekį – apie 0,5 procento Lietuvai reikalingos elektros energijos“.
Aplinkos ministerijos specialistai vardija, kad „hidroelektrinių žalingas poveikis gali pasireikšti bet kuriame hidroenergetikos įrenginio gyvavimo ciklo etape, nuo pradinės statybos iki renovacijos ir eksploatavimo nutraukimo, arba tiesiog kasdien ją eksploatuojant“.
Dėl hidroelektrinių žalingo poveikio gali nykti, prastėti ir būti išskaidytos natūralios gamtos buveinės ir nuo tų buveinių priklausomų rūšių populiacijos. Tai, kiek reikšmingas yra jų nykimas, priklauso nuo poveikio masto, taip pat nuo to, kiek retos ir pažeidžiamos yra tos buveinės ir rūšys, kurioms daromas poveikis.
„Hidroelektrinės lemia upių morfologinių savybių ir upių buveinių pokyčius, sudaro kliūtis ir trikdžius žuvims ir kitiems vandens organizmams migruoti ir plisti, sutrikdo dugno nuosėdų judėjimą, keičia upių hidrologinį režimą, vandens cheminę būklę, hidrotermines sąlygas, yra žalojamos žuvys hidroturbinose ir kita“.
Įstatymuose siūlomi papildomi reikalavimai
Ar įstatymai tinkamai atstovauja gyventojų ir gamtos interesus, jeigu apskritai leidžiama egzistuoti žalą gamtai darančioms hidroelektrinėms?
Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvos teisės aktuose hidroenergetikai nustatyti vieni iš griežčiausių aplinkosauginių reikalavimų lyginant su kitomis ES šalimis. Lietuvoje yra uždrausta užtvankų statyba ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose. Naujos užtvankos ir hidroelektrinės nestatomos, tačiau „išlieka problemos dėl esamų užtvankų ir hidroelektrinių tinkamo eksploatavimo“.
Ministerijos teigimu, teisinė bazė šioje srityje nuolat tobulinama. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Vandens įstatymo pakeitimo projektas, kuriame kaip vienas iš papildomų reikalavimų yra užtikrinti, kad „hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, atitinkamai koreguojami aplinkos ministro įsakymais tvirtinami užtvankų įrengimą, eksploataciją ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šilėnų užtvanka ir jos padariniais Ventai ties Kuršėnais susidomėjo ir žaliųjų judėjimas, ir Aplinkos ministerija.