Naujausios
„Ant sofutės“
Apie orą bei savaitgalio malonumus
Ne veltui žmonės sako, kad gyvenimą nugyventi — tai ne lauką pereiti. Atrodo, jau daug ko išmokau, per kulną apsisuku — vėl nieko nebemoku, nebesuprantu.
Ir kaip orientuotis, jeigu net liaudies išmintis nebegelbsti spėjant vasaros — žiemos, savaitės ar mėnesio orus. Štai per pasaulio futbolo čempionatą aštuonkojis „orakulas“ buvo lyderis. Juokais ar rimtai mūsiškiai nusižiūrėjo vieną tokią talentingą žirafą. Tai gal bent ji išmoks mus perspėti dėl sausrų, krušos, kitų negandų?
Tiesiog nebeišmanau, kaip nuo tų karščių gintis darbe ir namie.
Žiemą mūsų restoranėly, kur dažnai sėdžiu, vienas malonumas. Net per didžiausius speigus gali kiurksoti prie stalelio kiek tinkamas, bet dabar... Karščiai visoj Europoj ir toliau. Nuo šitos bėdos nebent į Pietų Ameriką važiuoti: ten kad prisnigo ir pašalo, tai Afrikos žiema visai švelni atrodo.
Galvoju, kur per savaitgalį reikės nušliaužti pasižmonėti. O jau tų renginių Šiauliuose ir aplink kad supuolė, tai kaip iš gausybės rago. Vos baigėsi „Ant rubežiaus“ organizuotas šurmulys, jau kviečia Ch. Frenkelio vilos, Tytuvėnų vasaros festivaliniai koncertai.
Negana to, dar ir „Naisių vasara“ prisidėjo. Net galva susisuko nuo pasiūlos. Bet kad ta mano galva smarkiai perkaitusi... Tai kad netektų sėdėti namie, kojas į šalto vandens dubenį įsimerkus, mėginsiu traukti burtus. O jeigu dar rasčiau, kas mane nuvežtų į tradicinę anykštėnų šventę (jei pasitaikytų automobiliukas su geru kondicionierium), tai būčiau absoliučiai laiminga.
Tik kad kokia kruša pakeliui neužkluptų, nes Pakruojo krašto maldininkus ir svečius tokia liūtis užklupo ir išmaudė, kad net baisu. Va taip ir nutinka, kad žmogus planuoja, o Dievulis kikena.
Justina
