Naujausios
GATVĖS POKALBIAI
Apie lietuvio būdą
Lietuviai viešai neretai vadinami didžiausiais Europos niurgzliais, pavyduoliais, kaltinami nuolankumu ir amžinu aimanavimu, kad viskas blogai.
Tačiau daug kas vertina lietuvių darbštumą, kantrybę, atkaklumą, nuoširdumą ir vaišingumą. Šiaulių gatvėse klausėme, kokie mes esame? Ar tikrai lietuvis džiaugiasi, kad kaimyno troba dega?
Lietuviai pasikeitė
Šiaulietis gydytojas Pranas Vileikis skuba bulvaru, nešinas gėlių puokšte. Paklaustas, koks, jo nuomone, yra lietuvio būdas, sako pastebėjęs, jog lietuvio charakteris per pastaruosius dvidešimt metų gerokai pasikeitė: „Dauguma surūgę, paniurę, viskuo nepatenkinti, nesišypso.“
Gydytojas supranta: laikai nelengvi. Kai reikia galvoti, kaip išgyventi iki mėnesio pabaigos, iki pensijos, algos ar pašalpos, natūralu, kad neatrodome džiugūs ir atsipalaidavę.
Kita vertus, matyt, esame linkę pernelyg viską dramatizuoti, nebemokame, o gal niekada ir nemokėjome džiaugtis mažais dalykais. „Vis žiūrim į kitą: tas turi tiek, o aš tiek, tas turi namą, o aš nieko. Ne kartą teko būti užsienyje: visi šypsosi, patenkinti, malonūs...“
Neseniai klausėsi per televiziją pasakojimo apie laiptinėje užpultą moterį. Ši šaukusi, rėkusi pagalbos, bet visi kaimynai ėję ir praėję pro šalį. „Tokie, deja, jau esame“.
Šiaip ar taip, nedrįstų sakyti, kad abejingumas artimo nelaimei arba piktdžiuga — nacionaliniai tautos bruožai. Pats patyrė: yra labai daug gerų žmonių, pasiruošusių nesavanaudiškai padėti, tačiau „blogi pavyzdžiai visada labiau akis bado“.
Jis prisiminė Baltijos kelią, kada visa tauta vieningai susikibo už rankų, norėdama visam pasauliui parodyti savo ryžtą siekti laisvės ir nepriklausomybės.
PAMOKYMAS: Šiaulietis gydytojas Pranas Vileikis teigia, kad lietuviai būtų sveikesni ir laimingesni, jeigu išmoktų džiaugtis ir mažais dalykais.
Darbštūs ir išdidūs
Šiaulietė docentė Valentina Šimkuvienė, buvusi ilgametė Šiaulių rusų kultūros centro pirmininkė, visą gyvenimą praleido Lietuvoje, gal todėl kalbant jai netgi spontaniškai išsprūsta: „Mes, lietuviai...“
Paklausta apie lietuvio būdą, docentė prisiminė su studentais atlikusi eksperimentą: studentai turėjo apibūdinti įvairių tautų būdingiausius bruožus, bet kažkodėl visada išryškindavę pačias blogiausias savybes. „Atseit, lietuviai — pavydūs, šykštūs. O kur svetingumas? — klausiu. — A, na jau čia tai retas dalykas. Stengdavausi visada įrodyti: netiesa, visose tautose yra įvairių žmonių.“
Pačiai Valentinai lietuviai atrodo gana lėtoki, uždari, atsargūs, nekalbūs. „Kartą stebėjau: autobuse visi tyli, važiuoja. O kai aš būnu savo istorinėje tėvynėje, įlipa kas nors per užpakalines duris ir šaukia kažkam į priekį: “Marusia, zdravstvuj, kak diela, kak dieti!?“(liet. — "Marusia, labas, kaip sekasi, kaip vaikai“)
Valentinai ypač imponuoja lietuvių darbštumas, pareigingumas, ambicingumas ir konservatyvus požiūris į tradicines vertybes, pavyzdžiui, šeimą bei santuoką.
Jai patinka lietuvio prisirišimas prie kaimo, žemės, sodybos, norėjimas burtis visa gimine, gilinimasis į savo šaknis: leisti knygutes, piešti genealoginius medžius, tai pastebėjo, dabar tampa madinga. Be to, jaunų žmonių pagarba protėvių kapams, pavyzdžiui, kasmet rengiamos ekspedicijos į Sibirą. O nepatinka, kad lietuviai linkę mėgdžioti užsieniečius.
Ar tiesa, kad lietuviai nuolankūs?
— Nuolankūs? — docentė net akis išpūtė. — Ką sako vien istorinis faktas, kad lietuviai paskutiniai atsisakė pagonybės? Tol saugojo savo kultūrą, tikėjimą, kol buvo per prievartą apkrikštyti. O dabar tiek įsijautė, kad Marijos žeme pasivadino. Pirmieji Sovietų Sąjungoje pradėjo kovą dėl nepriklausomybės, praktiškai lietuviai ją ir išardė. „Nebūdama lietuvė, didžiuojuosi tuo, ką tauta padarė“, — sakė V. Šimkuvienė.
SAVYBĖS: Docentei Valentinai Šimkuvienei ypač imponuoja lietuvių darbštumas, pareigingumas, ambicingumas ir konservatyvus požiūris į tradicines vertybes.
Urmu veržėsi į sceną
Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Štai Rimvydui Sruogiui, Šiaulių J. Janonio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojui, ryškiausias lietuviui būdingas bruožas, kurį jis iš karto paminėjo — nuolankumas ir kantrybė.
„Palyginkime: graikai išeina į gatves, protestuoja, šaukia, kad neįmanoma pragyventi už 1000 eurų. Tuo tarpu mes bėgame iš Lietuvos. Arba tyliai kenčiame, gal ateis kiti laikai. Gal dėl to kaltos įvairios okupacijos, įsirėžusios mūsų genuose...“
Daugiau kaip dvidešimt metų mokykloje dirbantis mokytojas atkreipė dėmesį, jog, palyginti su tarybiniais laikais, nepriklausomybės metais lietuvaičiai pasikeitė iš esmės — tapo laisvesni, drąsesni, savarankiškesni, nebijo išreikšti savo nuomonės.
„Kartą buvau su moksleiviais teatre, — pasakojo mokytojas. — Aktoriai pakvietė vieną savanorį kažką suvaidinti. Seniau gal koks vienas, kelis kartus paprašius, būtų išdrįsęs, o dabar visi urmu veržėsi į sceną.“
Nors jaunajai kartai nesvetimas vartotojiškumas, mokytojo nuomone, lietuviai yra dvasingi žmonės. „Jie ir skaito, ir šoka, ir groja, ir dainuoja, visur dalyvauja, rungtyniauja talentais — argi ne gražu?“ — retoriškai klausė mokytojas. Ir neslėpė: kur benuvyktų, visada didžiuojasi, kad yra lietuvis.
Beje, kai rinkosi studijuoti lietuvių kalbą, viena mokytoja bandė jį atkalbėti: ką galvoji, tuojau išnyks ta lietuvių kalba, tu darbo neturėsi. Mokytojas tiki, kad lietuviai yra patriotiška tauta ir svarbiausioms vertybėms, tokioms, kaip kalba, niekada neleis išnykti. „Ir tie, kurie išvažiuoja, tikrai nėra mažesni patriotai, nei tie, kurie lieka“, — pridūrė mokytojas.
BRUOŽAI: Rimvydas Sruogis, Šiaulių J. Janonio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, kaip vieną iš ryškiausių lietuvio bruožų paminėjo nuolankumą ir kantrybę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
P.S.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ duomenimis, lietuvių patriotiniai jausmai, kuriuos išgyvenome 1989 metų rugpjūtį stovėdami Baltijos kelyje, sparčiai blėsta. Apklausos duomenys rodo, kad mažiau nei 40 procentų pirmosios nepriklausomoje Lietuvoje gimusios kartos žino, kas buvo Sąjūdis.
2008 metų pavasario „Eurobarometro“ duomenimis, buvome viena mažiausiai savo parlamentu pasitikinti tauta Europos Sąjungoje. Kartu užfiksuotas faktas, kad iš visos Europos Sąjungos šalių mes mažiausiai prieštaraujame tam, jog valstybė kišasi į mūsų gyvenimą.
Atlikta apklausa taip pat parodė, kad didžioji dalis respondentų į klausimą, „Ką Jūs darote asmeniškai, kad išvengtumėte krizės?“, atsakė: “Nieko nedarau.“
„TNS Gallup“ atlieka darbuotojų lojalumo ir pasitenkinimo savo darboviete tyrimus. Pats svarbiausias darbuotojų pasitenkinimo darbu veiksnys — “už atliekamą darbą man moka teisingai“. Svarbiau būti įvertintiems, pagirtiems ir paskatintiems, nei turėti galimybę patiems rodyti iniciatyvą darbe, prisiimti atsakomybę, daryti karjerą.
Apklausos rodo, kad vertindami finansinę krizę lietuviai didesni pesimistai nei Vakarų Europos ar Amerikos gyventojai.
