Naujausios
ASMENIŠKAI
Apie gimtadienį ir pagalius ratuose
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Jau kelintus metus iš eilės per „Šiaulių dienas“ stengiuosi likti mieste ir švęsti. Apskritai švęsti yra gerai, švęsti lietuviai visada mėgo. Juk pats žodis “švęsti“ yra susijęs su šventu dalyku, net yra sakoma: “Šventes švęsdami šventėjame“. O svečią lietuviai visada gerbdavo, mylėdavo ir prie stalo sodindavo.
Tačiau krizė pakoregavo svetingumo tradicijas. Jau penktadienį, tik prasidėjus Šiaulių miesto gimtadieniui, policija ėmė uoliai blokuoti miesto svečių ar gyventojų, kurie nerado kur pasistatyti automobilio, ratus. Nesvetingai nuteikė kieme už buvusio „Buratino“ stovinčių automobilių, ant kurių stiklų buvo užkišti lapeliai “Šventės dalyvis“, ratai su geltonais pagaliais.
O šventas svečių naivume — jei užrašysi, kad esi svečias, vadinasi, gali statyti, kur nori? Penktadienį, pasirodo, buvo užblokuota ko ne visa S. Nėries gatvelė. Net čia esančių namų gyventojų automobiliai. Gyventojai siuto ant pareigūnų, kurie rado kada pasipinigauti — kai visi kiemai sausakimši, o parkavimo problema neišspręsta.
Suprantama, policijos biudžetas kiauras, bet negi savo problemas reikia spręsti per miesto gimtadienį? Kaip pasakytų didysis machinatorius Ostapas Benderis — „čia ne vieta derėtis“.
Derėtis savaitgalį buvo galima gausioje tautodailininkų ir amatininkų mugėje. Girdėjau prekybininkus šnekant, kad žmonės pirko geriau, negu Panevėžyje. Latviai džiaugėsi, kad Lietuvoje jiems visada gerai perka. Vadinasi, jei geriau, negu Latvijoje, ir geriau, negu Panevėžyje, tai jau visai neblogai.
Gaila, kad šiemet praradome jaukią erdvę Zubovų kiemelyje, už ŠU Dailės fakulteto, kur kelis metus iš eilės vyko alternatyvios muzikos, džiazo koncertai, kur sklandė laisva atmosfera su pasisėdėjimais ant žolės ar ant padangų. Gaila, nes ne tiek jau daug miestas turi jaukių erdvių, kad lengva ranka jas išbrauktų iš traukos taškų sąrašo.
Visas koncertinis veiksmas šiemet buvo sutelktas Prisikėlimo aikštėje. Ir, ačiū Dievui ar rengėjams, kurie jau kelis metus iš eilės sugebėjo pasikviesti tikrai gerus atlikėjus: ne kiekvienas juk turi progą sudalyvauti tikro garso Marijono Mikutavičiaus ar Jurgos Šeduikytės koncertuose. Pakankamai kokybiška, ir, svarbiausia, gyvai.
Šiaip ar taip, miestas savaitgalį buvo labai gyvas, smagus, jaunas ir mylintis. Niekada daugiau vienoje vietoje nematysi tiek apsikabinusių porelių ar solidžių porų „po parankėm“.
Gaila, kad tokia šventė — kartą per metus. Nebent... savaitgaliais užleistume savo bulvarą tautodailininkams ir ūkininkams (kaip nuo praėjusio šeštadienio padarė Vilnius), o vieną iš miesto erdvių — jauniems atlikėjams, vadinamajam „undergroundui“ (kaip įprasta Europos miestuose). Ir gyventi mūsų mieste būtų smagiau. Aišku, jei tik niekas nekaišiotų pagalių į ratus.
