Naujausios
GATVĖS POKALBIAI
Apie blogą (gerą) gyvenimą
Iš visų pusių sklinda aimanos, kad Lietuvoje labai sunku gyventi. Oficialiais duomenimis, per dieną į užsienį išvažiuoja 170 žmonių, o neoficialiais — dar daugiau. Vakar Šiaulių gatvėse praeivių klausėme: ar tikrai taip blogai gyvename?
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Svajojo apie kitokią Lietuvą
— Blogai gyvenam... Sūnus dirba už minimumą. Per mėnesį dešimt dienų. Ir viskas. Vaikas mokosi, mokslas mokamas. Nelabai kas...„ — 77-erių šiaulietis Leonas, paklaustas, ar tikrai Lietuvoje labai blogai, pirmiausia prabilo apie savo ir sūnaus šeimų pastangas išgyventi.
Buvusioje Šiaulių televizorių gamykloje dirbęs vyriškis, turintis 40-ies metų darbo stažą, sakė nesitikėjęs, kad išėjus į pensiją teks dar padėti vaikams, o patiems skaičiuoti kiekvieną centą. Vylėsi, kad visą gyvenimą sąžiningai dirbę, sulaukę užtarnauto poilsio, gyvens ramiai ir patogiai, galbūt pakeliaus po svečias šalis.
Bet svajonėms nebuvo lemta išsipildyti: keičiantis santvarkai, santaupos prapuolė, o nedideles pensijas valdžia dar apkarpė.
„Išeina, nieko neuždirbome, atsiprašant, ubagai... Dabar tiktai pavalgyti, mokesčiams ir vaistams, daugiau nieko ir nebereikia. Bet žiemą tai jau niekam nebegalim padėti, viskas, kas atlieka, atitenka už šildymą“...
Leonas dabartinės Vyriausybės politika teigia nusivylęs: „Jie tiktai biudžetą skaičiuoja ir žiūri, kaip išlaidas mažinti. Bet nėra jokio plano, kaip tą Lietuvą gelbėti, kad ji vystytųsi, eitų į priekį“.
Pokalbio metu Leonas pirmą kartą linksmai nusišypsojo, paprašytas patikslinti, kokia šiuo metu jo šeimyninė padėtis. „Gyvename su žmona, jau penkiasdešimt pirmi metai“.
NUSIVYLIMAS: 77-erių Leonas neslepia nusivylęs valdžios vykdoma politika: „Nėra jokio plano, kaip tą Lietuvą gelbėti, kad ji vystytųsi, eitų į priekį.“
Galėtų būti ir geriau
Prie užkandinės durų su prijuostėmis stovinuoja dvi darbuotojos. Susipažįstame: Milda ir Eugenija, šiaulietės.
„Galėtų būti ir geriau“, — sako. Eugenija mini daugeliui pažįstamas priežastis: mažus atlyginimus, kylančius mokesčius, nuolatinį pinigų trūkumą. “Nei kur išvažiuosi, nei pas gydytoją nueisi“.
Paklaustos, kodėl jos nevažiuoja laimės ieškoti užsienyje, tvirtina netikinčios, kad ten ją surastų, o blogiausia, jeigu reikėtų palikti šeimas ir vaikus. „Vis galvoji, kad čia bus geriau... Ir kažin kaip ten jaustumeisi, gal užkankintų tėvynės trauka...“ — svarsto Milda.
Tai ko žmogui reikia, kad būtum laimingas čia ir dabar?
„Gyventi šiandien“, — atsako Eugenija, o Milda ją papildo: reikia šeimos, namų, draugų, meilės, sveikatos, artimųjų...
TIKĖJIMAS: Šiaulietės Milda ir Eugenija (dešinėje) nepraranda vilties, kad Lietuva sulauks gražių laikų.
Dejonės nepadės
„Per miesto gimtadienį buvau prie Talkšos ežero. Minia žmonių. Visi gražūs, šypsosi,“ — šiaulietis, bendrovės direktorius Liudas Navickas nemano, kad Lietuvoje gyventi beviltiška.
Jo nuomone, daugelyje pasaulio valstybių žmonės gyvena nepalyginti blogiau nei Lietuvoje. „O mūsų žmonės įpratę skųstis, šiek tiek niurgzliukai. Aš galvoju, jog vietoje trypia ir skundžiasi tie, kurie nieko nenori siekti ir keisti savo gyvenime.“
Kodėl tada lietuviai užsienyje prakunta, netgi imasi verslo, nors čia niekaip negali atsitiesti?
— Todėl, kad pakliūna į kitokią aplinką, — argumentuoja Liudas. — Mato, kaip kiti dirba, siekia, ir patys ima į juos lygiuotis. O ką veikti, pradėti čia, jeigu iš anksto esi įsitikinęs, jog viskas tiktai skęsta ir žūsta...
Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad ne tiek gyvenamoji vieta ir aplinka lemia žmogaus gyvenimo kokybę, kiek žmogus — savo aplinką ir gyvenimą.
UŽKRATAS: Šiaulietis Liudas Navickas mano, kad nuolatinis niurzgėjimas yra užkrečiamas.
Po savaitės norėjo į Lietuvą
Mažeikietė Indrė Skeivienė studijuoja Šiaulių universiteto magistrantūros skyriuje. Ją užkalbiname išlipančią iš automobilio, kuriuo vakar atvyko į studijas.
Išgirdusi klausimą apie gyvenimo kokybę Lietuvoje, Indrė iš karto ėmė pasakoti apie savo viešnagę Norvegijoje. Praėjusią vasarąsavaitę svečiavosi pas ten gyvenančią seserį. To pakako, kad išsisklaidytų visos iliuzijos apie tai, kad svetur gyventi geriau.
„Čia — namai, šeima, draugai, jautiesi savas, ten — vienišas ir svetimas. Nors finansiniu požiūriu, be abejo, Norvegijoje daug geriau,“ — Indrė po savaitės viešnagės supratusi, kad nori važiuoti namo.
Socialinių paslaugų tarnyboje dirbanti moteris kasdien mato daug nelaimingų ir nusivylusių žmonių. Jos nuomone, televizija taip pat iš dalies formuoja neigiamą požiūrį į gyvenimą Lietuvoje.
IŠVADA: Viešėdama Norvegijoje, mažeikietė Indrė Skeivienė suprato, jog niekada nenorėtų gyventi užsienyje.
Jono TAMULIO nuotr.
P.S.
Lietuvos konkurencingumas pasaulyje
Lietuva pagal konkurencingumą užima 47 vietą tarp 139 pasaulio valstybių. Pernai jai teko 53 vieta.
Geriausiai įvertintas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (25 vieta pasaulyje), taip pat IT raštingumas (33).
Vieni didžiausių trūkumų, šaliai siekiant konkurencingumo, susiję su prasta makroekonomine aplinka (71) bei bloga institucijų veikla (60).
Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų vertinimu, konkurencingiausia pasaulio šalimi išliko Šveicarija, į antrąją vietą pakilo Švedija, trečioje išsilaikė Singapūras.
Pasaulio ekonomikos forumas konkurencingumo indeksą skelbia ketvirtus metus iš eilės. 2008— aisiais Lietuva užėmė 44— ą vietą, 2007— aisiais — 38— ą vietą.
