Naujausios
Ant Joninių stalo dedamos vasaros gėrybes
„Nereikia jokios prabangos, svarbiausia — natūralumas, tai, kas duota gamtos“, — taip Joninių vaišių stalą apibūdina Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vyresniosios profesijos mokytojos Laima Venckūnienė, Nijolė Budraitienė ir Aldona Kairienė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Natūralu — tikra
Joninių stalą specialistės pataria dengti naudojant tik natūralias medžiagas: lininę staltiesę, molinius indus, įrankius pasirinkti su medinėmis briaunomis.
Stalą puošti lauko gėlėmis. Jei kaimynai — Janinos ar Jonai, iš vakaro nepamiršti jų durų papuošti gėlėmis. Jei prie stalo sės varduvininkai, derėtų gėlėmis ar ąžuolo lapais papuošti jų kėdę. Gėlių vainikėlius ant galvų gali užsidėti ir kiti svečiai.
Joninių atributai — vanduo ir ugnis, todėl rekomenduojama ant stalo pastatyti ąsotį vandens.
Joninių patiekalai įprastai ruošiami gamtoje, jie turi būti vasariški ir „nesunkūs“. L. Venckūnienė pataria nenukrauti stalo kepsniais, o pasinaudoti gamtos gėrybėmis.
Nederėtų pamiršti lauže keptų bulvių, užsigeriant rūgpieniu arba pagardinus padažais iš spirgučių, sviesto ir grietinės, grybų. Kad bulvės gražiai iškeptų, jas galima suvynioti į kepimo popierių, pašlakstyti aliejumi, apibarstyti druska, smulkintais krapais.
Gamtoje gardūs dideli sumuštiniai. Duoną reikia supjaustyti 0,7 centimetro storio riekelėmis, aptepti jas sviestu, uždėti griežinėliais pjaustytos savo mėgstamos dešros arba keptos mėsos gabalėlį. Sumuštinį suvynioti į kepimo popierių ar foliją ir trumpam įmesti į laužą. Valgyti su šviežiomis daržovėmis: agurkais, ridikėliais, salotų lapais, pomidorais.
Prie laužo Jonus ir Janinas galima pavaišinti šilkine koše — senu lietuvišku patiekalu.
Atsigerti tinka naminė lietuviška gira.
Ant Joninių stalo turi būti šviežio medaus. Iš jo lengva padaryti gardų patiekalą: lengvai pakepinti savo mėgstamus riešutus, sumaišyti su razinomis ar džiovintais obuoliais, spanguolėmis ar žemuogėmis, braškėmis ir apipilti medumi. Šį skanumyną, rekomenduotą dar filosofo Vydūno, patariama rinktis vietoje tradicinio torto.
Jei liekate namuose
Jei Jonines švęsite namuose, vaišės irgi turėtų būti kuo paprastesnės. Svečius galima vaišinti orkaitėje apkeptu varškės sūriu. Varškės sūrį aptepkite sviestu iš abiejų pusių, ištrinkite smulkintu česnaku (jei nemėgstate česnako galima ir pamirkytais kmynais), trupučiu druskos. Kepti 200 laipsnių temperatūros orkaitėje, kol gražiai parusvės. Patiekti ant medinės lentelės.
Desertui galima paruošti duonos apkepą su braškėmis. Reikės 1,5 stiklinės juodos duonos trupinių, 1— 2 šaukštų sviesto, 3 šaukštų cukraus, 0,5 kilogramo braškių, 2 šaukštų cukraus. Kepimo indą patepti sviestu ir pabarstyti džiūvėsėliais. Sluoksniuoti duoną su braškėmis. Viršų pridengti sviestu pateptu kepimo popieriumi ir kepti apie 20 minučių 200 laipsnių temperatūros orkaitėje. Išėmus pravėsinti ir išversti į lėkštę. Galima patiekti su plakta grietinėle.
Profesijos mokytojos juokauja: pasistiprinti per Jonines — būtina, nes reikės eiti ieškoti paparčio žiedo.
L. Venckūnienė drąsina neišsigąsti Joninių lietaus — jis žada gerą derlių. Moteris sako, kad jai Joninės — gražiausia vaikystės šventė. Joninės gimtojoje Linkuvoje (Pakruojo rajonas) įstrigo didžiuliais laužais: linkuviškiai lenktyniaudavo sukurdami kuo didesnius ir kuo aukštesnius. Joninės būdavo vienintelė naktis, kai niekas neskubėdavo namo ir prie laužo išbūdavo iki paryčių.
PATARIMAI: Iš kairės — Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vyresniosios profesijos mokytojos Nijolė Budraitienė, Aldona Kairienė ir Laima Venckūnienė sako, kad svarbiausia per Jonines pajusti gamtos ir žmogaus vienovę.
VĖRINUKAI: Iš daržovių galima suverti žaismingus, stalą puošiančius vėrinukus, derinčius prie karštos bulvės su šonine.
PUOŠYBA: Į užrištą staltiesės kampą galima įkomponuoti lauko gėlių puokštę.
BULVĖ: Lauže kepta į foliją susupta bulvė su šonine.
SALDUMYNAS: Desertui — medumi apipilti paskrudinti riešutai su razinomis ir spanguolėmis.
Jono TAMULIO nuotr.
