
Naujausios
Šiukšlių verslas vėl tuštins piniginę
Visose septyniose Šiaulių apskrities savivaldybėse nuo kitų metų gali gerokai didėti rinkliava už šiukšles. Atsiras „dedamosios“ rinkliavos dalys ir „abonentinis mokestis“. Didžiulę sumą atsirieks naujas tarpininkas – mechaninio-biologinio šiukšlių apdorojimo įrenginio operatorius.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Didins įkainį, kils ir rinkliava
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) savivaldybėms – savo dalininkėms – dar gegužę išsiuntinėjo raštus, kuriuose siūlė nustatyti daugiau nei dvigubai didesnius vienos tonos komunalinių atliekų, išskyrus atskirai surinktas biologiškai skaidžias atliekas, priėmimo ir apdorojimo įkainius, nei yra dabar.
Šiuo metu nustatytas 1 tonos komunalinių atliekų priėmimo ir apdorojimo (šalinimo) įkainis – 19,58 euro (be PVM). Naujasis įkainis – 41,99 euro (be PVM).
Padidinus vienos tonos mokestį, skaičiuojama, kad rinkliava kiekvienam mokėtojui gali didėti apie 15 procentų, arba vidutiniškai 2,4 euro.
Šiuo metu Šiauliuose vienas gyventojas per metus už komunalinių atliekų išvežimą sumoka 16 eurų, Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo, Joniškio rajonuose – po 21 eurą, Kelmės ir Akmenės rajonuose – po 20 eurų.
Branginimas neišvengiamas?
ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė antradienį sušauktame įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime savivaldybių atstovams aiškino: nuo sausio 1 dienos yra patvirtintas taršos mokestis už sąvartyne mokamas atliekas. Pagal jį per 2016 – 2017 metus ŠRATC už kiekvieną atliekų toną turės sumokėti papildomai 3 eurus taršos mokesčio valstybei, nuo 2018 metų – po 5 eurus, o nuo 2019 metų – net 21 eurą.
J. Šalkauskienės teigimu, pradėjo veikti mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginys, kurį valdo operatorius. ŠRATC sutartis su operatoriumi pasirašyta 10-čiai metų.
„Operatoriui mes turime sumokėti 17,09 euro už kiekvieną priimtą apdoroti mišrių komunalinių atliekų toną. Taigi 3 eurai plius 17,09 (be PVM) – jau 20,09 euro papildomai už toną. Bet mes dar plius turėsime sutvarkyti tas atliekas, kurios liks po mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių. Jas reikės atiduoti kažkur sutvarkyti, nes dalis negalės pakliūti į sąvartyną“, – skaičiavo papildomas išlaidas ŠRATC direktorė.
Ji teigia, kad atliekų, kurių negali vežti į sąvartyną, sutvarkymas per metus ŠRATC kainuos iš viso apie 430 tūkstančių eurų (šiuo metu vyksta šios paslaugos pirkimo konkursas).
Pinigai byra tarpininkui
– Didžiausią dalį papildomų išlaidų sudaro mokestis mechaninio-biologinio apdorojimo operatoriui – 17,09 euro už toną. Kam reikalingas tarpininkas? – klausėme ŠRATC direktorės J. Šalkauskienės.
– Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, prisiėmė įpareigojimus ir atliekų tvarkymo srityje. Vienas iš tų reikalavimų – sutvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, kurios pūva ir išskiria metano dujas, taip, kad jos nepakliūtų į sąvartyną. O jeigu ir pakliūna, tai būtų stabilizuotos ir nekeltų pavojaus aplinkai. Lietuva pasirinko, kad tokias atliekas sutvarkytų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose.
Europos Sąjunga tam skyrė apie 80 procentų reikiamų įrenginiui įsigyti pinigų, įrenginys iš viso kainavo apie 20 milijonų litų.
– Įrenginiai nupirkti už ES pinigus, o naudą iš jų gauna tarpininkas?
– Lietuva pasirinko tokį kelią: statyti įrenginius ir kartu nupirkti operavimo paslaugą. Reiškia, kad ne mes operuojame, o viešojo pirkimo būdu parinktas operatorius. Tam operatoriui mes 10 metų ir privalėsime mokėti.
– Operatoriui galite susimokėti tik padidinę įkainius?
– Gamybinių atliekų kainos jau buvo padidintos praėjusį rugsėjį. Mes esame viešoji įstaiga ir nesiekiame pelno, o jeigu gauname tą vadinamą pelną, jį galime naudoti tik įstaigos veiklai...
– Pavyzdžiui, atlyginimams didinti?
– Sąnaudoms mažinti... Tikslas yra, kad žmonės rūšiuotų, kad kuo mažiau atliekų atvažiuotų į sąvartyną ir į mechaninio-biologinio rūšiavimo įrenginį. Jeigu ateityje mažės atliekų kiekiai dėl rūšiavimo, tai atitinkamai mažės ir mūsų išlaidos.
Atsiras ir „abonentas“
ŠRATC Rinkliavos tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kad gyventojų laukia ir daugiau naujovių: teks pasirinkti kaip skaičiuoti rinkliavos mokestį. Rinkliavos metodiką pasirinks apskrities savivaldybės.
Atsiras dedamosios.
Pastovioji rinkliavos dalis arba „abonentinis mokestis“ ir privačių, ir daugiabučių namų gyventojams galės priklausyti arba nuo gyventojų skaičiaus, arba nuo turimo nekilnojamojo turto ploto ar vieneto.
Kintamoji rinkliavos dalis privačių namų gyventojams priklausys nuo atliekų kiekio. Pasak M. Tamošiūno, yra keli kriterijai, pagal kuriuos galima apskaičiuoti šį kiekį: konteinerio tūris, konteinerio ištuštinimo dažnis, konteinerių kiekis.
Daugiabučių namų gyventojams kintamoji dalis galės būti skaičiuojama arba nuo gyventojų skaičiaus, arba nuo susikaupimo normos.
Kokį metodą rinktis, kad gyventojams būtų pigiau?
„Kadangi užfiksuoti išvežimų skaičių yra pakankamai lengvas ir pigus metodas, reklamuojame, rekomenduojame, kad savivaldybės pasirinktų jį. O pagal svorį apskaityti yra neproporcingai brangu – labai išaugtų rinkliavos kaina“, – patarė M. Tamošiūnas.
Jo teigimu, gyventojams, kurie gyvena dideliuose būstuose, vieni ar dviese, pigiau būtų mokėti nuo gyventojų skaičiaus. O šeimoms, kuriose yra daug žmonių, gyvenančių mažuose būstuose, būtų geriau, jei rinkliava būtų skaičiuojama nuo nekilnojamojo turto ploto.
„Situacija nuo tos, kokia yra dabar dėl rinkliavos dydžio, kai kuriems gyventojams kardinaliai gali pasikeisti“, – teigia M. Tamošiūnas.
Trūksta vienos savivaldybės balsų
Tam, kad ŠRATC galėtų paleisti rinkliavos didinimo mašiną, iš pradžių reikia didinti tonos surinkimo ir tvarkymo įkainį.
Akmenės rajono savivaldybė visuotiniame ŠRATC dalininkų susirinkime turi 8 balsus, Joniškio rajono savivaldybė – 9 balsus, Kelmės rajono savivaldybė – 11 balsų, Pakruojo rajono savivaldybė – 8 balsus, Radviliškio rajono savivaldybė – 14 balsų, Šiaulių rajono savivaldybė – 13 balsų, o Šiaulių miesto savivaldybė – 37 balsus.
Šiaulių miesto Taryba birželio paskutiniąją dieną pritarė kone dvigubai didesniam vienos tonos komunalinių atliekų priėmimo ir šalinimo Aukštrakių sąvartyne įkainiui. Pakruojo rajono Taryba – taip pat pritarė.
Vadinasi, ŠRATC dėl didesnio tonos įkainio jau turi 45 balsus iš 100. Užtenka vienos, net ir mažiausią balsų skaičių turinčios savivaldybės pritarimo.
Nenori gąsdinti prieš rinkimus
Šiaulių rajono taryba birželio 30-ąją taip pat balsavo dėl tonos atliekų įkainių padidinimo, tačiau politikai nusprendė nepritarti. Tokį sprendimą palaikė ir dalis valdančiosios daugumos, ir dalis opozicijos atstovų.
Kuri savivaldybė palaikys? ŠRATC dalininkų susirinkime antradienį jokių pokyčių neįvyko: vienų dalininkų atstovai negalėjo elgtis kitaip, nei juos įpareigojo rajono Taryba, kiti neturėjo jokio Tarybos įpareigojimo nuspręsti.
Neoficialiuose pokalbiuose „Šiaulių kraštui“ paaiškinta, kad politikai „nenori sugadinti santykių su rinkėjais prieš Seimo rinkimus“, todėl vengia balsuoti už mokesčio didinimą.
Esą visi laukia, kad kuri nors kita savivaldybė balsuotų „už“, tada jie išliks nesusitepę ir galės savo rinkėjams sakyti – mes balsavome „prieš“, bet va, kiti nusprendė.
Šiaulių rajono Tarybos posėdyje sprendimo dėl tonos įkainio padidinimo nepalaikė mišri „kompanija": ir dalis „valstiečių“, ir dalis socialdemokratų, ir dalis „darbiečių“ bei „liberalsąjūdiečių“.
„Gyventojams pranešti, kad kažkas brangsta ir dar taip nemažai – tikrai sudėtinga. Mes ŠRATC paprašėme papildomos informacijos, dokumentų, ar tikrai tiek daug turi pabrangti jų paslauga“, – tikino Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras.
„Po tokių užmojų kyla baimių, kad žmonės vėl nepradėtų šiukšlių vežti į pamiškes“, – teigė A. Bezaras.
Ar reikia paties ŠRATC?
„Kyla daug klausimų ir skubių sprendimų negali būti“, – teigė Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, paklaustas, kodėl Akmenės rajono Taryba dar nebalsavo dėl ŠRATC prašomo didesnio įkainio.
V. Mitrofanovui kelia abejonių tai, jog ne visos atliekos „važiuos į mechaninio apdorojimo įrenginį“, bet mokestis operatoriui – 17,09 euro už toną „bus imamas nuo visų atliekų, surinktų iš gyventojų“.
V. Mitrofanovas apgailestauja, kad „dėl operatoriaus žaidimo taisykles diktavo ministerija“.
„Labai gerai kai kam išeina: pastatai įrenginį už europinius pinigus, o kažkas gauna sau nuolatinį darbą ir nuolatines pajamas, nes atliekų srauto nesustabdysi, o už viską turi sumokėti gyventojai“, – teigė Akmenės meras.
Akmenės savivaldybė, mero teigimu, skatina gyventojus kuo daugiau rūšiuoti atliekas: pastatė antrinių žaliavų konteinerius, privačios valdos turi po kelis konteinerius, diegiama „čipsų“ sistema, kad „kuo mažiau šiukšlių važiuotų į ŠRATC“.
Gal ŠRATC iš viso nereikės?
„Šiauliai pagal šiukšlių kiekį ramiai patys susitvarkytų, – sako Akmenės rajono meras. – Domėjomės: kad rūšiavimo įrenginys atsipirktų, turi sugeneruoti apie 15 tūkstančių tonų šiukšlių per metus. Akmenėje tėra tik 7 tūkstančiai. Mes per maži. Situacija ŠRATC labai keisis jau vien atsiradus taromatų sistemai.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.
PINIGAI: Šiukšlės virsta brangiu „lesalu“.
„OPERACIJA": ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė praėjusių metų balandį dar prie Aukštrakių sąvartyno mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginio statybų. Įrenginį perėmė valdyti operatorius.
POKYČIAI: Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas mano, kad ŠRATC situaciją paveiks taromatų sistema.
BAIMĖ: Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras sako, kad gyventojams pranešti, kai kažkas brangsta „sudėtinga“.