Šiukš­lių vers­le – mafijos pa­mo­kos

Šiukš­lių vers­le – mafijos pa­mo­kos

Šiukš­lių vers­le – mafijos pa­mo­kos

Lie­tu­vo­je šiuo me­tu ren­gia­ma­si es­mi­niams  at­lie­kų vers­lo po­ky­čiams. Aiš­ku, kad rink­lia­va at­lie­kų tu­rė­to­jams brangs. Kas pa­siims iš šio vers­lo gar­džiau­sią kąs­nį, ar įsi­kiš In­ter­po­las? Si­ci­li­jos ma­fi­jos tra­di­ci­jos atei­na ir į Lie­tu­vą?

Apie at­lie­kų vers­lo pa­vo­jus ir po­ky­čius  „Šiau­lių kraš­tas“ kal­bė­jo­si su bu­vu­siu ap­lin­kos mi­nist­ru, Eu­ro­pos Par­la­men­to Ap­lin­kos, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ir mais­to sau­gos ko­mi­te­to na­riu Va­len­ti­nu MA­ZU­RO­NIU.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

– Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (ŠRATC) pra­šo sa­vi­val­dy­bių di­din­ti rink­lia­vos mo­kes­tį, bet Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bos na­riai, ap­si­lan­kę Aukšt­ra­kių są­var­ty­ne, pa­ma­tė, kad yra re­sur­sų kai­ną ne di­din­ti, o net ma­žin­ti. Ko­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu vyks­ta bruz­dė­ji­mai at­lie­kų vers­le?

– Pa­gal eu­ro­pi­nes di­rek­ty­vas rei­kia ma­žin­ti at­lie­kų ve­ži­mą į są­var­ty­nus, o vis­ką, kas įma­no­ma – per­dirb­ti. Į są­var­ty­nus 2030 me­tais at­lie­kų jau tu­rė­tų be­veik ne­be­pa­tek­ti.

Vie­nas iš pla­nuo­ja­mų žings­nių – pre­ven­ci­ja, kad kuo ma­žiau at­lie­kų su­si­da­ry­tų. Ki­tas bū­das – plas­ti­ko, po­pie­riaus at­lie­kų per­dir­bi­mas. Iš to, ko ne­beį­ma­no­ma per­dirb­ti, rei­kės ga­min­ti ener­gi­ją, tai yra at­lie­kas su­de­gin­ti. Ta­čiau su de­gi­ni­mu at­si­ran­da pro­ble­mų: kur dė­ti pe­le­nus, tam tik­ras iš­si­sky­ru­sias me­džia­gas.

Eu­ro­pi­nė at­lie­kų tvar­ky­mo ten­den­ci­ja bū­tų šie iš­var­dyti žings­niai, ta­čiau pi­giau­sias at­lie­kų tvar­ky­mo bū­das iš­lie­ka vež­ti at­lie­kas į są­var­ty­nus.

No­rint, kad bū­tų rū­šiuo­ja­mos ir per­dir­ba­mos at­lie­kos, tu­ri bū­ti su­kur­tos to­kios eko­no­mi­nės są­ly­gos, kad at­lie­kas per­dirb­ti ap­si­mo­kė­tų la­biau, nei vež­ti į są­var­ty­nus.

– Ap­si­lan­kę Aukšt­ra­kių są­var­ty­ne ma­tė­me kal­nus per­dirb­ti tin­ka­mų at­lie­kų. ŠRATC at­sto­vai tei­gia, kad tos at­lie­kos bus už­kas­tos są­var­ty­ne, o po­li­ti­kams ki­lo abe­jo­nių, ar jos ne­ga­li bū­ti iš­vež­tos per­dirb­ti ir kaž­kas, ga­li­mai, ga­li siek­ti „už­si­dirb­ti in­di­vi­dua­liai“. Ką jūs ma­no­te?

– Lie­tu­vo­je vei­kia de­šimt re­gio­nų at­lie­kų tvarkymo cent­rų, ku­riuos val­do sa­vi­val­dy­bės. Cent­rai yra sa­vi­val­dy­bių įmo­nės, o rea­liai bū­tent vals­ty­bė pri­sii­ma eu­ro­pi­nio ly­gio įsi­pa­rei­go­ji­mus ma­žin­ti at­lie­kų srau­tus į są­var­ty­nus. Bū­tent vals­ty­bė ga­vo pi­ni­gus ir var­gais ne­ga­lais pa­sta­tė me­cha­ni­nio at­lie­kų rū­šia­vi­mo ga­myk­las, o at­lie­kų tvar­ky­mo pro­ce­sas vyks­ta cent­ruo­se, ku­rie yra vals­ty­bei ne­pa­val­dūs!

Juos val­do pen­kios, še­šios ar sep­ty­nios sa­vi­val­dy­bės, jie yra sun­kiai val­do­mi ar­ba tie­siog ne­val­do­mi. To pa­vyz­dys yra ir ŠRATC. At­si­ve­ria ply­šys, ku­ris vi­sus šiuos pro­ce­sus stu­mia į ak­la­gat­vį, ži­nant, kad at­lie­kos – di­džiu­liai pi­ni­gai.

– Te­ko gir­dė­ti pa­si­sa­ky­mų, kad Lie­tu­vos at­lie­kų sri­ty­je ne­va ku­ria­ma ma­fi­ji­nė struk­tū­ra, vyks­ta ar­ši ko­va dėl mi­nė­tų pi­ni­gų, pel­no. Ar gir­dė­jo­te?

– Ne­ži­nau, ar tai ma­fi­ji­nė struk­tū­ra, bet kad to­je sis­te­mo­je yra gau­nan­čių pel­no ne vi­sai šva­riais bū­dais... Si­tua­ci­ja šian­dien Lie­tu­vos at­lie­kų tvar­ky­mo sri­ty­je iš tik­rų­jų yra su­dė­tin­ga.

Su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja kal­ba­ma apie tai, kad Eu­ro­pos Par­la­men­te rei­kia or­ga­ni­zuo­ti kon­fe­ren­ci­ją, nes yra pro­ble­mų dėl pa­kuo­čių per­dir­bi­mo. Jos „per­dir­ba­mos“ po­pie­riuo­se.

– Do­ku­men­tai yra, kad at­lie­kos per­dirb­tos, o iš tik­rų­jų ne?

– Im­por­tuo­to­jai ar ki­ti pa­kuo­tė­se par­duo­da­mų pre­kių pro­ce­so da­ly­viai pa­kuo­tes ga­li su­tvar­ky­ti dviem bū­dais: mo­kė­da­mi tam tik­rą pi­ni­gų su­mą vals­ty­bei ir ta­da vals­ty­bė tvar­ko pa­kuo­čių at­lie­kas, ar­ba tai ga­li da­ry­ti pa­tys, su­da­ry­da­mi su­tar­tis su įmo­nė­mis, ku­rios su­tin­ka pa­kuo­čių at­lie­kas per­dirb­ti.

Ta­čiau yra ne­ma­žai fak­tų, kad kai ku­rios įmo­nės tu­ri „po­pie­rius“, kad per­dir­bo pa­kuo­čių at­lie­kas, bet iš tik­rų­jų tai ne­pa­da­ry­ta. Paim­ti pi­ni­gai už per­dir­bi­mą, su­tvar­ky­ti do­ku­men­tai, bet iš tik­rų­jų „vaikš­to“ tik pi­ni­gai ir po­pie­riai, o ne at­lie­kos per­dir­ba­mos.

Be­je, pi­ni­gai bei po­pie­riai „vaikš­to“ tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių ir mū­sų ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams, tei­sė­sau­gai ky­la di­de­lių pro­ble­mų tuos pro­ce­sus su­kont­ro­liuo­ti.

– Kaip tai vyks­ta?

– Pa­vyz­džiui, N įmo­nė Lie­tu­vo­je už mo­kes­tį priė­mė at­lie­kas per­dirb­ti. Įmo­nės do­ku­men­tai ro­do, kad at­lie­kas įmo­nė per­dirb­ti iš­ve­žė į Len­ki­ją ir tu­ri iš len­kų įmo­nės pa­žy­mą, kad len­kų fir­ma tas at­lie­kas per­dir­ba. Bet pa­žy­ma vis­kas ir bai­gia­si.

Mū­sų ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ir tei­sė­sau­gi­nin­kai ne­ga­li pa­tik­rin­ti len­kų įmo­nių, o len­kų įmo­nė jo­kio per­dir­bi­mo ne­ro­do Len­ki­jos kont­ro­liuo­jan­čioms ins­ti­tu­ci­joms. Už­da­ras di­džiu­lis pro­ce­sas, to­dėl Eu­ro­pos Par­la­men­te yra ta­ria­ma­si, kad In­ter­po­las juose da­ly­vau­tų.

Eu­ro­pos Są­jun­go­je, pa­vyz­džiui, dėl pa­vo­jin­gų at­lie­kų yra bend­ras re­gist­ras: vi­są tų at­lie­kų ju­dė­ji­mą galima kont­ro­liuo­ti. O pa­kuo­čių at­lie­kų per­dir­bi­me to­kio re­gist­ro nė­ra, at­si­ran­da di­de­lės ga­li­my­bės pikt­nau­džiau­ti.

– Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bos na­riams lan­kan­tis Aukšt­ra­kių są­var­ty­ne ma­tė­si krū­vos iš­rū­šiuo­tų ir jau su­pre­suo­tų pa­kuo­čių. ŠRATC at­sto­vai tei­gė, kad jos bus už­kas­tos są­var­ty­ne. Ar ga­li bū­ti jū­sų mi­nė­ta si­tua­ci­ja, kai „vaikš­to“ tik pi­ni­gai ir do­ku­men­tai?

– Konk­re­čios si­tua­ci­jos ne­ga­liu ver­tin­ti, nes ten tuo me­tu ne­bu­vau, bet to­kie pro­ce­sai vyks­ta ir Lie­tu­vos vi­du­je, ir tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai man pa­sa­ko­jo, kad at­li­ko pa­tik­ri­ni­mus: do­ku­men­tai ro­do, kad vie­no­je įmo­nė­je yra priim­tas tam tik­ras skai­čius to­nų at­lie­kų. Jie nu­vyks­ta į at­lie­kas priė­mu­sią įmo­nę pa­tik­rin­ti, bet jiems sa­ko, kad at­lie­kos jau iš­vež­tos per­dirb­ti. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai tik­ri­na, bet ir to­je nė­ra jo­kių at­vež­tų at­lie­kų. Ir ta­da ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams yra paaiš­ki­na­ma, kad ke­ly­je tarp abie­jų įmo­nių su­ge­do au­to­mo­bi­lis... Ta­da ban­do­ma ieš­ko­ti to su­ge­du­sio au­to­mo­bi­lio, bet jo ke­ly­je tarp šių įmo­nių nė­ra. Anek­do­ti­niai pa­sa­ko­ji­mai, ku­rie ro­do, koks pi­ni­gų ir po­pie­rių „žai­di­mas“ vyks­ta.

– Ko­dėl nau­din­ga už­kas­ti, pa­vyz­džiui, pa­kuo­čių at­lie­kas są­var­ty­ne, o ne per­dirb­ti, jei­gu yra pa­sta­ty­ti vei­kian­tys per­dir­bi­mo įren­gi­niai?

– Pas­kai­čiuo­ki­te: įmo­nė gau­na pi­ni­gus, bet ne­tu­ri iš­lai­dų. Jei­gu įmo­nė im­sis per­dirb­ti pa­kuo­čių at­lie­kas, pa­dan­gas ar ki­to­kias at­lie­kas, ji dėl per­dir­bi­mo tu­rės iš­lai­dų. O da­bar at­lie­kos už­ka­sa­mos są­var­ty­ne, „ga­lai su­kiš­ti“ po že­me.

– Prii­mant į są­var­ty­nus iš­rū­šiuo­tas at­lie­kas rei­kia, kad kaž­kas pra­leis­tų pro są­var­ty­no var­tus, už­si­merk­tų, ne­pa­ma­ty­tų, leis­tų už­kas­ti? Kaip ga­li­ma iš­skaid­rin­ti re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rų veik­lą?

– Ma­nau, kad rei­kia, jog jie bū­tų pa­val­dūs Vy­riau­sy­bės įga­lio­tai ins­ti­tu­ci­jai – Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai.

Bū­da­mas mi­nist­ru bu­vau su­si­dū­ręs su šių cent­rų sta­ty­bi­niais rei­ka­lais, kai sta­tė me­cha­ni­nio rū­šia­vi­mo įren­gi­nius. Di­džiu­liai pi­ni­gai iš Eu­ro­pos bu­vo skir­ti – per 400 mi­li­jo­nų li­tų, bet pra­dė­jo vyk­ti įvai­rių da­ly­kų. Pa­sik­vie­čiau į mi­nis­te­ri­ją cent­rų va­do­vus, pa­gra­si­nau, kad mi­nis­te­ri­ja pi­ni­gų ne­duos, o jie sė­di ra­mūs ir svars­to, gal ir ne­rei­kia tų pi­ni­gų? Gal jie vė­liau pa­tys pa­si­sta­tys... Sup­ra­tau, kad bu­vo di­džiu­lis no­ras ne­sta­ty­ti tų įren­gi­nių iš eu­ro­pi­nių pi­ni­gų, o im­ti pa­tiems kre­di­tus iš ban­kų ir sta­ty­ti už kre­di­tus.

Ki­ta ver­tus, kaip čia la­bai dip­lo­ma­tiš­kai pa­sa­kius... Re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro di­rek­to­rius at­ran­da ge­rus san­ty­kius su ke­lių sa­vi­val­dy­bių me­rais, ku­rių kaip da­li­nin­kų bal­sų už­ten­ka spren­di­mams priim­ti.

– Ar tai lie­čia ir ŠRATC?

– Pra­di­nia­me pro­jek­te me­cha­ni­nio rū­šia­vi­mo ga­myk­lai tu­rė­jo bū­ti skir­ta per 50 mi­li­jo­nų li­tų, bet jie ne­pa­ren­gė pro­gra­mų, ne­spė­jo į gra­fi­kus. Ga­liau­siai jie pa­da­rė ki­to­kį va­rian­tą, ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja nu­brau­kė pu­sę pi­ni­gų. Ir už pu­sę pla­nuo­tos su­mos ŠRATC pa­sta­tė žy­miai pra­stes­nį, pa­tį pri­mi­ty­viau­sią įren­gi­nio va­rian­tą.

– Kuo jis pra­stes­nis?

– Duo­da pi­ni­gų pirk­ti mer­se­de­są, o tu nu­si­per­ki ta­ry­bi­nį ži­gu­liu­ką.

At­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma su­ku­ria prie­lai­das neaiš­ku­mui, ne­skaid­ru­mui ir tam tik­rų in­te­re­sų ar at­ski­rų sa­vi­val­dy­bių lo­bis­ti­niams spren­di­mams.

– Ar mi­nis­te­ri­jo­je, kai bu­vo­te ap­lin­kos mi­nist­ru, te­ko su­tik­ti at­lie­kų tvar­ky­to­jų lo­bis­tų su po­rtfe­liu­kais?

– Lo­bis­tams mi­nis­te­ri­jo­je ne­bu­vo pra­smės sto­vė­ti su po­rtfe­liu­kais, nes re­gio­nų at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rai yra ne­pa­val­dūs mi­nis­te­ri­jai.

Jei­gu vals­ty­bė­je nė­ra aiš­kios jų val­dy­mo sche­mos, pra­si­de­da žai­di­mai, ku­riuos le­mia san­ty­kiai tarp sa­vi­val­dy­bių, jų su­ge­bė­ji­mas ar ne­su­ge­bė­ji­mas su­si­tar­ti. Ar­gi ne keis­ta, kad vie­niems ra­jo­nams to­li są­var­ty­nas, o ki­tiems ar­čiau ir nuo to pri­klau­so rink­lia­vos už at­lie­kų tvar­ky­mą dy­dis. Pa­gal to­kią lo­gi­ką ir elekt­ra tu­rė­tų kai­nuo­ti vi­siems skir­tin­gai, nes ka­be­lių il­gis taip pat skir­tin­gas.

At­lie­kų tvar­ky­mo struk­tū­ra Lie­tu­vo­je tu­ri nea­be­jo­ti­nai keis­tis, tu­ri bū­ti vyk­do­ma vals­ty­bi­nė po­li­ti­ka, klau­si­mai spren­džia­mi vals­ty­bi­niu ly­giu, o šian­dien Lie­tu­vo­je tu­ri­me pri­kū­rę to­kių „taš­kų“, ku­rių kiek­vie­nas val­do­mas pa­gal sa­vo tai­syk­les ir žai­di­mus.

At­lie­kų tvar­ky­mas yra nea­be­jo­ti­nai la­bai di­de­li pi­ni­gai. Vi­sa tai kuo grei­čiau ir kie­čiau rei­kia pe­rim­ti į vals­ty­bės ran­kas.

– Leis­ki­te pa­juo­kau­ti, o šiukš­lių vers­lą val­dan­tys Si­ci­li­jos krikš­ta­tė­viai pa­gal ką ap­skai­čiuo­ja mo­kes­tį už at­lie­kas?

– Ma­nau, kad ne skai­čiuo­ja, o tie­siog pa­sa­ko – kai­na bus to­kia.

 

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuotr,

Bu­vęs ap­lin­kos mi­nist­ras eu­ro­par­la­men­ta­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis at­sklei­dė, kas vyks­ta at­lie­kų tvar­ky­mo vers­le, ku­rį „su­pras­ti“ pra­šo­ma net In­ter­po­lo pa­gal­bos.

Eu­ro­par­la­men­ta­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ma­no, kad re­gio­ni­nius at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rus tu­rė­tų val­dy­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, o ne sa­vi­val­dy­bės.

 Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Ką „vei­kia“ iš­rū­šiuo­tos ir su­pre­suo­tos pa­kuo­čių at­lie­kos ŠRATC ad­mi­nist­ruo­ja­ma­me Aukšt­ra­kių są­var­ty­ne? Ar, pa­sak bu­vu­sio ap­lin­kos mi­nist­ro Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio, „su­vaikš­čio­jo tik pi­ni­gai ir po­pie­riai“, o vie­toj per­dir­bi­mo at­lie­kos bus už­kas­tos, o pi­ni­gai, su­mo­kė­ti už per­dir­bi­mą, dings lie­tu­viš­kų­ „Si­ci­li­jos krikš­ta­tė­vių“ ki­še­nė­se?