Naujausios
Lyg Šiaurės ašigalyje
Prieš keletą mėnesių, kuomet kalbėjomės su ponia Violeta ir apžiūrėjome jos bute po neseniai atlikto remonto toliau sėkmingai tarpstantį pelėsį, dar nebuvo prasidėjęs šildymo sezonas. Tada vilties gyventojai dar teikė planuojamas gyventojų ir namą administruojančios bendrovės susirinkimas, kuriame šalia kitų klausimų ketinta aptarti ir laiptinių šildymo inžinerinių tinklų atstatymo pagal pastato projektinę dokumentaciją reikalą.
Dabar, kai šildymo sezonas jau prasidėjęs ir gamta po truputį ima grasinti šalčiu, Tilžės gatvės 34-ajame daugiabutyje nei po minėto susirinkimo, nei vėliau niekas taip ir nepasikeitė – pirmo aukšto, kuris veda tiesiai į lauką, fojė vis dar be radiatoriaus ir apie jo įrengimą kalbos nebėra. Esą po minėto susirinkimo buvo numesta replika, jog „ne radiatorius reikia įrenginėti, o namą renovuoti“.
„Bet kokiais pinigais renovuoti dvylikos aukštų namą? Vien pastoliai kokie pinigai...“ – sakė pašnekovai.
„Šiaulių kraštui“ prieš kelias dienas paskambinusi V. Mačiulienė pasiguodė, kad, atšalus orams, nors ir šildomas jos butas tvoskia kaulus laužančia vėsa. Negana to, bute jaučiamas ir pelėsio kvapas.
„Nebeatsiginu nuo peršalimo ligų, nors namuose vaikštau apsirengusi kaip Šiaurės ašigalyje“, – „Šiaulių kraštui“ sakė medike dirbanti V. Mačiulienė.
Bandydama bent šiek tiek sušildyti iš bendrojo naudojimo patalpos pusės peršalusią sieną, moteris fojė pastatė radiatorių. Tačiau jis, gyventojams varstant lauko duris, menkai padedantis.
V. Mačiulienė butą Tilžės gatvės dvylikaaukščio pirmame aukšte įsigijo prieš apie aštuonerius metus. Kai įsigijo, iki žiemos labai džiaugėsi savo pirkiniu – jaukios patalpos, gera namo lokalizacija, ramūs kaimynai. Tačiau atėjus šaltajam sezonui teko susigūžti, termometrui virtuvėje pakilus tik keliolika laipsnių. Kitos žiemos nebelaukė – buto sienos, grindys, lubos buvo apšiltintos, nupirkti nauji langai. Bet problemos išspręsti nepavyko, o šilumos bute, jau nekalbant su laiptine ir fojė besiribojančia virtuve, padaugėjo tik vienu kitu laipsniu. Negana to, pelėsis be skrupulų permušė ir šiltinimo medžiagą – virtuvės ir koridoriaus siena supelijo, supelijo net koridoriaus spintoje buvę drabužiai.
„Nebežinau, kur kreiptis, kad privalomi radiatoriai būtų įrengti“, – sakė V. Mačiulienė. Ji įsitikinusi, jog išbalansuota šildymo sistema stipriai niokoja 1973 metais pastatytą daugiaaukštį.
Reikalai – nė krust
Kantrybės netekusi gyventoja dar prieš kelerius ne kartą kreipėsi į namą tuomet administravusią bendrovę, Savivaldybę, Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą, galiausiai į LR Prezidentą.
2021 metų pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės administracija V. Mačiulienei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sausio 28 dieną kreipėsi į tuometinį namo administratorių „dėl informacijos apie šildymo sistemą pateikimo“.
Atlikusi tyrimą, Savivaldybė 2021 metų vasario 17 dieną tuometiniam namo administratoriui surašė reikalavimą, kuriame nurodė „organizuoti daugiabučio namo Tilžės gatvėje 34 laiptinės šildymo inžinerinės sistemos atstatymą į pradinę padėtį, taip užtikrinant pastovų laiptinės šildymą“. Oficialų raštą su įpareigojimu atlikti darbus pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Netrukus po šio rašto pasikeitė namo administratorius. Radiatorių reikalai taip ir nepajudėjo. Gal Savivaldybei metas atlikti kontrolinį patikrinimą ir išsiaiškinti, ar laikomasi jos nurodymų?
Desovietizacija pagal S. Stasiūną
O dabar klausimas: kas inicijavo šildymo sistemos išardymą dvylikaaukščio bendrojo naudojimo patalpose? Senesniems namo gyventojams yra žinoma, kad pirmajame aukšte esančio fojė radiatorius, sudarytas iš dvylikos sekcijų, buvo nupjautas prieš bemaž dvi dešimtis metų. Esą taupymo sumetimais.
Žmonės kalba, kad tokios taupymo idėjos iniciatorius buvo vienas iš kaimynų, šiuo metu – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Saulius Stasiūnas, priklausantis mero Artūro Visocko komandai.
Kalbėdamas su „Šiaulių kraštu“, politikas žodžių į vatą nevynioja.
„Ir kaip atrodytų radiatorius bet kuriame fojė prie atvirų durų į lauką? Jei sutinkate apmokėti sąskaitą, mes dvylika radiatorių pastatome ir žiūrime jums į akis po mėnesio. Laiptinių šildymas – sovietmečio inžinierių sugalvojimas. Net neįsivaizduoju, kokie būtų dabar šildymo kaštai, nes radiatorius neišsijungtų – čia kažkas nori tuštinti svetimas pinigines. Jeigu kas nors nori grįžti į sovietmetį, kai buvo pigu, ir šildyti orą – sėkmės, grįžtant į Sovietų Sąjungą“, – „Šiaulių krašto“ žurnalistei bėrė S. Stasiūnas.
Esą radiatorių pašalinimas nebuvo „vien Stasiūno“ asmeninis sprendimas, kiek pats atsimena, namas priėmė bendrąjį sprendimą.
„Išneškite karštą radiatorių į lauką. Ar nuo to jums pasidarys šilčiau, jeigu jūs lauke pasistatysite radiatorių, už kurį dar ir susimokėti reikės asmenine sąskaita. Mūsų fojė – tas pats. Kiauros durys, viskas į lauką išeina. Net iš lauko matosi, kad kiaura. Mūsų liftas turi simbolines dureles ir laukas šviečia. O jeigu sutvarkysite duris, tada atvažiuos priešgaisrinė ir paklaus: o kaip avariniai išėjimai? O šiaip bendrosiose patalpose žmonės gi būna su lauko drabužiais – jeigu šalta, su kailiniais, jeigu karšta, su maikute“, – argumentus lyg iš rašto klojo politikas.
Įsitikinęs, kad „ne radiatoriai namui reikalingi, o modernizavimas, atitinkantis šiuolaikinius reikalavimus“.
O kol modernizavimo nėra, pirmo aukšto žmonėms įrengė elektrinį radiatorių – „įsijungi ir naudojiesi į sveikatą“.
„Pirmas aukštas pas mus yra išskirtinis! Palepintas, nes jis praeinamas visiems namo gyventojams, ir kad būtų šilčiau grįžus, tam ir yra tas radiatorius. Pirmu aukštu, bendrąja jo patalpa yra tikrai pasirūpinta. O jei ir kiti aukštai nori šildytis, tegul išneša savo radiatorius ir šildosi, kodėl dėl to reikėtų centrinę sistemą atnaujinti ir kaitalioti surūdijusius vamzdžius. Radiatorių galima pasistatyti kokį tik nori, įsijungi ir šildaisi“, – sakė S. Stasiūnas.
Pirmame aukšte gyvenanti V. Mačiulienė patikino, kad minėtas elektrinis radiatorius neveikia.
