
Naujausios
Šiltas renginys „atšalo“ bažnyčioje
Šventinius ir džiaugsmingus Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginius Šiaulių rajone netikėtai "atšaldė" Kuršėnų bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Kadys. „Klebono V. Kadžio buvo paprašyta asmeniškai, kad Vasario 16-ąją būtų šilta žmonėms bažnyčioje. Bet Valstybės 100-metį šventėme šaltoje bažnyčioje. Didžiulė gėda!“ – gėdijosi Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. Ar bažnyčia buvo šalta dėl tūkstančio eurų „grynais“, klebono paklausti nepavyko.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Nustebino ir šaltis, ir dvi rinkliavos
Pasibaigus Valstybės atkūrimo 100-mečio iškilmėms „Šiaulių krašto“ redakciją pasiekė kuršėniškių nuostaba dėl to, kad pagrindinis Šiaulių rajono renginys, skirtas Valstybės jubiliejui, vyko šaltoje Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Renginio žiūrovai šalo bažnyčios suoluose apsimuturiavę šalikais, o dainininkai, deklamuotojai ir sveikintojai šaltyje turėjo stovėti prieš publiką apsirengę plonais šventiniais rūbais. Esą po šio renginio ne vienas susirgo peršalimo ligomis.
Kai šventės dalyviai pradėjo rinktis į bažnyčią su vėliavomis ir pakilia nuotaika, bažnyčioje dar tebebuvo aukojamos mišios už mirusįjį. Be to, vykusios dvi pinigų rinkliavos. Paaiškėjo, kad taip atsitikę tik todėl, kad pradėjus rinktis žmonėms į 11.30 valandos valstybinį renginį dar nebuvo pasibaigusios gedulingos mišios, prasidėjusios 11 valandą.
Kadangi žmonės į Valstybės šventę susirinko anksčiau, į krepšelius bažnyčios tarnams per pirmąją rinkliavą pinigus metė ne tik gedulingų mišių, bet ir Valstybės 100-mečio renginio dalyviai. O per iškilmingą valstybinį renginį vykusi dar viena rinkliava iš tų pačių žmonių.
„Didžiulė gėda!“
„Klebono V. Kadžio buvo paprašyta asmeniškai, kad Vasario 16-ąją būtų šilta žmonėms bažnyčioje. Bet Valstybės 100-metį šventėme šaltoje bažnyčioje. Didžiulė gėda! Teko atsiprašyti žmonių, buvo didelė gėda prieš tėvus, kurių vaikai koncertavo šaltoje bažnyčioje plonomis suknelėmis“, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino rajono meras Antanas Bezaras.
Jis sakė, kad iš anksto buvo tariamasi su bažnyčios klebonu dėl Vasario 16-osios renginių, nes šiuo metu yra remontuojama Šiaulių rajono kultūros centro pagrindinė salė, kurioje vykdavo svarbiausi rajono renginiai.
Savivaldybė iš biudžeto yra ne kartą skyrusi pinigų bažnyčiai šildyti ir, mero teigimu, „už šildymą bažnyčiai nebuvo įsiskolinusi“.
Dalyvavusius šventėje, pasak mero, labai nustebino ir tai, kad per šventinį Vasario 16-osios pamokslą klebonas V. Kadys dar paraginęs, kad „tie, kas gauna didesnes pensijas aukotų daugiau, nes yra įsiskolinimas“.
„Buvome parašę šventinį sveikinimą buvusiam bažnyčios klebonui Julijonui Miškiniui už bažnyčios bokšto atstatymą, bet atsiimti apdovanojimo garbaus amžiaus kunigas nesulaukė, matyt, dėl šaltos bažnyčios“, – stebėjosi meras.
Dėl šaltojo įvykio Kuršėnų bažnyčioje A. Bezaras teigė kreipsis į Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį.
Kokios skolos?
A. Bezaro teigimu, už sausio mėnesio bažnyčios šildymą Savivaldybė yra gavusi Kuršėnų bažnyčios klebono prašymą skirti per 1 000 eurų. Kol dar nebuvę Tarybos sprendimo dėl šių metų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos finansavimo, Savivaldybė negalėjusi pagal šią programą iš anksto skirti pinigų Kuršėnų bažnyčiai.
„Nors pažadas klebonui V. Kadžiui buvo duotas, kad bus apmokėta už šildymą, nes ir anksčiau visada skirdavome tam lėšų, bet monsinjoro užuomina buvo, kad duotume grynais...“, – teigė rajono meras A. Bezaras.
Jis sakė kalbėjęsis su šilumos tinklų darbuotojais, bandė „pasiaiškinti, kodėl prašoma net dvigubai didesnės sumos – 1 000 eurų už sausio mėnesį, kai anksčiau užtekdavo 500 eurų per mėnesį šildymui“.
Keliai gauti biudžeto pinigų
Šiems metams Savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programoje numatyta 10 000 eurų, pernai joje buvo 5 573 eurai.
2017 metų gruodį rajono Savivaldybėje buvo sudaryta nuolatinė Šiaulių rajono tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo lėšoms panaudoti komisija, kurios pirmininke paskirta Audronė Birutienė, rajono savivaldybės Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėja.
Ši komisija skirsto minėtos programos lėšas pagal tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų pateiktus prašymus.
A. Birutienės teigimu, tradicinėms religinėms bendruomenėms pagal minėtą programą yra galimybė dviems būdais gauti paramą. Vienas jų – „patyrus išlaidas kompensavimo būdu už su tiesiogine veikla susijusias paslaugas iki 1 500 eurų, jubiliejinių ir kitų renginių organizavimo išlaidų finansavimui iki 290 eurų bei bažnytinio inventoriaus įsigijimui, remonto, restauravimo kompensavimui – iki 500 eurų“.
Kitas būdas – „pateikus prašymą ir pasirašius sutartį su Savivaldybės administracija gali gauti lėšų projektinei veiklai – bažnytinių patalpų remonto darbai, pastatų pritaikymas bendruomenės poreikiams, pastatų priežiūrai finansuoti“. Maksimali suma per metus pagal sutartį – iki 500 eurų.
Skiriama iki 700 eurų ir sklypų, pastatų registravimo dokumentams parengti ir įteisinti.
Vedėja paaiškino, kad skyrus pinigus religinėms bendruomenėms yra numatytas laikas pateikti ataskaitas, pagrįstas dokumentais, kaip panaudoti iš biudžeto skirti pinigai.
A. Birutienė teigė, kad 2017 metų gruodį Savivaldybė, pasirašant sutartį, Kuršėnų bažnyčiai buvo skyrusi 626 eurus už šildymą, nes klebonas pateikė dokumentus, įrodančius, kad už šilumos energiją buvo sumokėta būtent tokia suma.
„Turime sąskaitą-faktūrą 1 021 euro sumai – prašo apmokėti už Kuršėnų bažnyčios šildymą. Bažnyčios užklausėme raštu, kad arba pateiktų apmokėjimo dokumentus, arba pateiktų prašymą pasirašyti sutartį. Bet atsakymo negavome iki šiol“, – skaičiavo A. Birutienė.
Ji užsiminė, kad už tą patį šių metų laikotarpį yra dar vienas klebono prašymas. Ir suma panaši – 1 040 eurų. Tai, A. Birutienės teigimu, išankstinė sąskaita tiesiog skirti pinigų religinei bendruomenei.
„Tai biudžeto pinigai. Mes negalime šiaip sau pervesti paprašius. Mes turime gauti dokumentus, kad vienos išlaidos yra patirtos ir apmokėtos ir tik tuomet komisija gali nagrinėti kitą prašymą“, – teigė skyriaus vedėja.
Kai pradėjome ieškoti, kam bažnyčiai reikia tokių nemažų sumų, atsakingas Savivaldybės pareigūnas, nenorėjęs būti įvardytas, spėjo, gal norima iš biudžeto lėšų apmokėti ir klebonijos šildymo išlaidas?
Su monsinjoru „Šiaulių kraštui“ susisiekti nepavyko: į mobiliojo telefono skambučius jis neatsiliepė, paskambinus klebonijos laidiniu telefonu atsiliepusi moteris paaiškino, kad monsinjoras išvykęs į Šiaulius.
Zigmo RIPINSKIO nuotr.
Vasario 16-ąją šaltoje Kuršėnų bažnyčioje teko šildytis kailiniais.
Jaunimui, vaikams, koncertavusiems, vedusiems renginį, pasipuošus plonais apdarais, bažnyčioje teko kęsti žiemos šaltį.
Su dalykiniais apdarais šaltoje bažnyčioje šilumą teko tik „įsivaizduoti“ ir Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai Rimai Baškienei, ir kitiems pasveikintiesiems. R. Baškienė redakcijai stebėjosi: „Tokia šventė galėjo būti ypač graži, bet kažkas kažko neišgirdo“.
Šiaulių rajono merui Antanui Bezarui ir Kuršėnų klebonui monsinjoriui Vytautui Kadžiui nepavyko susitarti dėl bažnyčios šildymo.