Naujausios
Joninių šventė į Rėkyvos ežero pakrantę grįžo po kelerių metų pertraukos – pernai Joninių laužai degė prie Talkšos ežero.
Joninių dalyviai Rėkyvoje pasitikti prie Saulės virsmo vartų: būtina praeiti ir nusiprausti, nes Joninių vanduo – ypatingas. Dar viena svarbi apeiga – kupoliavimas. Ką susirinkta kupolė pasakoja apie gyvenimą, paaiškino skverelyje įsikūrusios būrėjos. Šventės dalyviai plukdė vainikus, stebėjo, kaip uždegamas Joninių laužas bei didžiosios kupolės.
Joninių šventėje šoko Šiaulių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai: liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“, liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“, folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“, Šiaulių Dainų progimnazijos liaudiškų šokių studija „Šermukšnėlė“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Šermukšnis“.
Koncertavo netradicinio folkloro grupės „Folk Trio“, „Atalyja“ alternatyvaus roko grupė iš Dzūkijos „Sidabro“.
Vaikai ir suaugusieji dalyvavo edukacinėse veiklose, žaidimuose – vijo apyrankes, dekoravo molinius puodus. O Jonus ir Janinas buvo galima atpažinti iš vainikų.
Žaliūkių malūnininko sodyboje švęstos Kupolinės – seniausia vasarvidžio tradicijas išlaikiusi šventė.
Gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“ pristatė senovės baltų karybą, pramogas ir žaidimus, amatus ir buitį. Klubo nariai mokė vyti juostas, demonstravo baltų archeologinio kostiumo rekonstrukciją. Šventės dalyviai išvydo įspūdingas viduramžių kovas ir ginkluotę, matavosi šarvus.
Vakare skambėjo vilniečių grupės „Folk Trio“ muzika, pirmą kartą Žaliūkių malūnininko sodyboje pasirodė ir baltiškojo roko grupė „Andaja“ iš Varėnos. Kupoliauti sodyboje kvietė vaikų folkloro grupės „Čiutulis“ ir „Gasužis“.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo specialistai dalijosi patirtimi, kaip auginti, rinkti, džiovinti augalus, pasakojo apie augalų vaistines savybes.
Šventėje laikytasi ir kitų tradicijų – pinti ir ant kupolės mėtyti vainikai, iš trobos išnešta ir lauke įkurta ugnis, dalytasi apeigine duona.
