Naujausios
Archyvų ištakos siekia LDK laikus
– Kokios yra Lietuvos archyvų ištakos, kodėl dabar kalbame apie archyvų šimtmetį, ar jie nėra senesni ?
– Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais. Jie skirti paminėti pirmojo valstybės archyvo įkūrimo atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje sukaktį, kuomet 1921 metų spalio 19 dieną Lietuvos Respublikos švietimo ministro Kazio Bizausko patvirtinimu buvo įsteigtas Centralinis valstybės archyvas Kaune.
Būtų galima pagalvoti, kad archyvai Lietuvoje gyvuoja tik vieną amžių, tačiau ištakos mus nukelia net į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus. Seniausias žinomas iš jų yra LDK kanceliarijos XIV–XVIII amžiaus dokumentų archyvas, kitaip vadinamas Lietuvos Metrikos archyvu.
Iki XIX amžiaus būta daug pavienių archyvų. Seniausias archyvų saugojimo paskirčiai 1614 metais statytas Upytės pavieto teismo archyvo pastatas yra išlikęs Panevėžyje Kranto g. 21. Kartu tai yra ir seniausias Panevėžio pastatas. Jis įrašytas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą.
Senųjų aktų knygų centrinį archyvą, įsteigtą 1852 metais Vilniuje, dabartinio Lietuvos valstybės istorijos archyvo pirmtaką, būtų galima vadinti archyvu, kurio pagrindu susiformavo visi šiandieniniai archyvai. Jo tikslas buvo kaupti dokumentus vienoje vietoje, saugoti nuo klastojimo ir sunaikinimo bei šių dokumentų pagrindu pagrįsti įvairius faktus.
Istorijos vingiuose archyvai turėjo ir netekčių, kuomet pasaulinių karų akivaizdoje dokumentai buvo išvežami iš šalies, dažniausiai į Rusiją. Deja, sugrąžinti šių dokumentų nepavyksta iki šiol.
Šiandien visoje Lietuvos teritorijoje veikia 9 valstybės archyvai, iš jų 4 regioniniai archyvai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių) su filialais kituose miestuose, kurie saugo 116 kilometrų užpildytų lentynų. Šiaulių regioninio valstybės archyvo indėlis į šį įspūdingą skaičių sudaro 7,65 kilometro.
Saugo ir kontroliuoja
– Koks yra regioninių archyvų vaidmuo, funkcijos?
– Atminties institucijų Lietuvoje yra ne viena, tačiau archyvai nepelnytai yra bene mažiausiai matomi ir žinomi, nors saugomo paveldo reikšmingumu niekuo nenusileidžia muziejams ar bibliotekoms.
Aš archyvus palyginčiau su mūsų kompiuteriuose nuolat veikiančiais foniniais servisais, apie kurių veikimą vartotojai net nežino, tačiau be jų kompiuteris tiesiog tinkamai neveiktų. Dažnas gal pagalvoja, o kam reikalingi regioniniai valstybės archyvai, kai yra Lietuvos valstybės istorijos archyvas ar Lietuvos centrinis valstybės archyvas, juk vakarykščiai įvykiai tai jau istorija, tad ją galėtų saugoti pastarieji archyvai?
Iš tiesų regioninių valstybės archyvų veiklos specifika gerokai skiriasi nuo aukščiau paminėtų archyvų. Mes ne tik išduodame įvairius juridinius faktus patvirtinančius dokumentus, bet ir vykdome valstybės bei savivaldybių įstaigų, veikiančių regionuose, dokumentų valdymo kontrolę, atliekame patikrinimus, teikiame metodinę pagalbą, konsultacijas. Šių įstaigų nuolat saugomi veiklos dokumentai vėliau patenka į mūsų saugyklas.
Organizuojame mokomuosius seminarus, įvairias edukacines veiklas, vykdome dokumentų skaitmeninimo darbus, nuolat pildome Elektroninio valstybės archyvo informacinės sistemos duomenų bazę, kad archyvuose saugoma informacija taptų pasiekiama vartotojui neišėjus iš namų.
– Tai saugote ne tik popierinius dokumentus?
– Taip. Pasaulis nestovi vietoje, skaitmeninis progresas skverbiasi į įvairias sritis. Archyvai ne išimtis. Einame koja kojon su technologijomis, modernėjame. Dar 2009 metais buvo patvirtinta elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacija ADOC-V1.0. Taip archyvai tapo pirmaujančiais elektroninių dokumentų kūrime ne tik Lietuvoje.
2011 m. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba įgyvendino projektą, pagal kurį buvo sukurta elektroninio archyvo infrastruktūra. Šalyje buvo įrengti du vienas nuo kito geografiškai nutolę duomenų centrai GEO1 – Vilniuje ir GEO2 – Šiauliuose, mūsų regioniniame valstybės archyve. Tad Šiauliuose ne tik popieriniai, bet ir visos Lietuvos elektroniniai dokumentai saugomi.
Istoriko išsilavinimo mums nebepakanka. Šiuolaikinis archyvaras privalo turėti ir informacinių technologijų žinių. Saugomų elektroninių dokumentų procentas sparčiai auga, o ir popieriniai yra skenuojami ir ruošiami viešai prieigai vartotojui. Deja, dėl nepakankamo finansavimo šis procesas vyksta ne tokiais tempais, kokiais norėtųsi ir kokio tikisi vartotojai.
Tapo dviejų apskričių archyvu
– Kokia yra Šiaulių regioninio archyvo istorija, kokie dokumentai čia patenka? Kokios jų apimtys?
– Šiaulių regioninio valstybės archyvo pirmtakas Šiaulių miesto valstybinis archyvas buvo įkurtas 1944 m. Iki 1961 m., kai įsikūrė dabartinėse patalpose Vilniaus gatvėje, archyvui teko glaustis buvusių grafo Zubovo rūmų (buvusio Šiaulių universiteto Dailės fakulteto) bei Vytauto g. buvusių to paties universiteto centrinių rūmų rūsiuose.
Pirmaisiais veiklos metais archyvas kaupė ir tvarkė išlikusius iki 1918 m. sudarytus Šiaulių miesto ir apskrities įstaigų dokumentus. Vėliau jam buvo pavesta toliau komplektuoti ir saugoti likviduotų Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių ir kitų rajonų archyvų bei kitų veikiančių įstaigų dokumentus.
2006 metais buvo atlikta archyvo pastato rekonstrukcija, po kurios bendras pastato plotas padidėjo daugiau kaip du kartus – nuo 403 kv. metrų iki 824 kv. metrų. Papildomai įrengta 2 162 metrai lentynų.
Dabar dokumentams saugoti skirtų lentynų ilgis Šiauliuose siekia 5 000 tiesinių metrų. Įrengta moderni automatinė kompiuterizuota vėdinimo-kondicionavimo sistema, užtikrinanti reikiamo mikroklimato saugyklose palaikymą, bei šiuolaikiška automatinė dūmų šalinimo ir gaisro gesinimo sistema.
Archyvo pavadinimas – kaip, beje, ir pavaldumas – ne kartą keitėsi. Nuo 1997 metų veikęs kaip Šiaulių apskrities archyvas, 2017 m. sausio 1 d. buvo reorganizuotas į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, prijungiant prie jo ir Panevėžio apskrities archyvą, kuris tapo Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialu.
Nuo tada archyvas saugo, kaupia, tiria, populiarina ne tik Šiaulių apskrities, bet ir Panevėžio apskrities teritorijose veikusių ir veikiančių vietos valdžios, kitų valstybinių įstaigų ir įmonių veiklos dokumentus, taip pat fizinių žinomų asmenų dokumentus.
2019 m. įgyvendinus investicinį projektą, atlikta filialo pastato rekonstrukcija. Senas, dar 1980 metais statytas pastatas modernizuotas iš esmės. Plotas padidėjo dvigubai, įrengta 7474 tiesiniai metrų lentynų. Iš viso šiuo metu Šiaulių regioninis valstybės archyvas gali saugoti apie 12,5 km apskaitos vienetų
Šiuo metu Šiaulių regioninio valstybės archyve kartu su Panevėžio filialu saugoma 760 466 apskaitos vienetų, o saugomus dokumentus galima suskirstyti į kelis stambesnius kompleksus.
Tai Lietuvos Respublikos laikotarpio dokumentai (1918–1940 m.), Sovietų okupacijos laikotarpio dokumentai (1940–1941 ir 1944–1990 m.), nepriklausomybės laikotarpio dokumentai (nuo 1990 m.) ir žinomų asmenų fondų kompleksas – literatų, technikos, kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo veikėjų, gyvenusių bei tebegyvenančių minėtose teritorijose, asmenų fondai. Tai plataus spektro asmenybės Viliaus Purono, išradėjo Petro Motiekaičio, medicinos mokslų daktarės Elvyros Grinienės ir kitų garsių Šiaulių krašto asmenybių dokumentinis paveldas.
Kokius faktus liudija
– Kokių seniausių dokumentų turite? Kokių įdomybių saugote?
– Seniausi yra 1938 metų mokesčių inspekcijos dokumentai. O istorikai ne kartą domėjosi mūsų archyve saugomu 1941 metų II pasaulinio karo laikotarpio (keletas to laikotarpio bylų archyve yra saugoma) Šiaulių miesto burmistro skelbimu ir įsakymu žydų klausimais.
Kuriozinis yra Pakruojo rajono Vorošilovo kolūkio 1957 m. visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuriame rašoma kaip kolūkiečiai buvo nutarę kolūkį pavadinti Vytauto Didžiojo vardu. Po mėnesio „perauklėti“ kolūkiečiai „tapo sąmoningesni“ ir kolūkį pavadino taip, kaip pasiūlė rajono partijos komitetas – „Draugystės“ vardu.
Kitas paminėtinas eksponatas – 1950 metų notarinis registras. Tai pati storiausia archyvo byla – didžiulio formato, 1 000 lapų. Joje surašyti pirkimų- pardavimų aktai ir kiti notaro tvirtinti aktai, parašais patvirtinti. Šiuos ir daugelį kitų įdomių dokumentų bus galima pamatyti šiais Archyvų metais rengiamose parodose.
– Ko žmonės archyve ieško, dėl ko dažniausiai kreipiasi? Kaip karantinas pakeitė archyvarų darbą, paslaugas?
– Dažniausiai mūsų archyve ieškoma darbo stažą įrodančių faktų, kreipiamasi turto klausimais, prašoma notarų patvirtintų dokumentų kopijų.
Labai dažnai žmonės kreipiasi dėl giminystės ryšių įrodymo, ypač iš užsienio, tačiau retu atveju šią informaciją galima rasti mūsų archyve. Žmonėms visuomet stengiamės suteikti maksimalią turimą informaciją ir nukreipti reikiama linkme tęsti paieškas.
Pasitaiko ir kuriozinių paklausimų dėl tikslios savo gimimo datos minučių ar net sekundžių tikslumu. Suprantama, kad šios informacijos rasti praktiškai neįmanoma, o jei ir rastume, kiek ji atitiktų tikrovę, belieka tik spėlioti. Būna ateina žmogus, rėžia savo pavardę ir reikalauja pasakyti kur jis dirbo: „Žiūrite į savo televizorius ir pasakyti nieko negalite!“ Žmonės nesupranta, kad be papildomų duomenų tai praktiškai tas pats kaip rasti adatą šieno kupetoje. Tai labai sudėtingas darbas. Kartais tenka perskaityti dešimtis ar šimtus bylų, kol randama vienokia ar kitokia žmogui reikalinga informacija.
Paprastai archyvo skaityklos nebūna sausakimšos, tačiau šie pandemijos metai privertė jas užverti visiškai. Tai yra vienintelė paslauga, kurią itin palietė paskelbtas karantinas 2020 metais. Kitų paslaugų teikimas nenutrūko, tiesiog buvo adaptuotos teikti nuotoliniu būdu. Pirmosiomis sausio dienomis telefonu buvo teirautasi apie Sausio 13-tosios užfiksuotą informaciją, nuotraukas. Deja į skaityklas įsileisti negalėjome. Kita vertus, šia tema turime tik Lietuvos Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos dokumentus. Nuotraukos ir kito formato medija keliauja į Lietuvos centrinį valstybės archyvą.
– Kokie renginiai planuojami, minint Archyvų metus? Kas vyks Šiauliuose?
– Sausio 14 dieną nacionalinio transliuotojo portale jau vyko tiesioginė šventinė transliacija iš Archyvų metų atidarymo renginio. Archyvai yra numatę renginius, skirtus Tarptautinei archyvų dienai paminėti birželio 9-ąją. Apskričių centruose ir kituose miestuose vyks edukaciniai renginiai „Archyvas – miestui“. Ketinama surengti mokslinę konferenciją, apskritojo stalo diskusijas, stacionarias ir virtualias parodas. Archyvų metų proga bus išleistas leidinys „Atrask Lietuvos archyvus“, ketinama sukurti dešimties siužetų ciklą apie valstybės archyvus, jų saugomus dokumentus.
Tikimės, kad šie 2021 metai bus laisvesni nuo apribojimų ir nesutrikdys visų suplanuotų Archyvų metų renginių, edukacinių užsiėmimų, parodų. Jei visgi karantinas pernelyg užsitęs, susitiksime virtualiame pasaulyje. Belieka sekti archyvo socialinio tinklo paskyrą, kurioje bus patalpinta detalesnė informacija.
