Šiauliuose reformuos brangią reformą

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiau­lių me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas ini­ci­juo­ja sa­vo prieš ket­ve­rius me­tus įgy­ven­din­tos Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos re­for­mą. 2016 me­tais vyk­dy­ta re­for­ma mo­kes­čių mo­kė­to­jams kai­na­vo per 200 tūks­tan­čių eu­rų. Ar pa­skai­čiuo­ta, kiek bus iš­leis­ta re­for­mos re­for­mai?
Praėjo vos ketveri metai nuo 2016-ųjų, kai prie miesto valdžios vairo stojusi nauja mero Artūro Visocko valdančioji dauguma nusprendė reorganizuoti miesto Administraciją. Brangios reorganizacijos metu buvo įsteigti keturi departamentai. „Šiaulių kraštą“ pasiekė informacija, kad valdančiųjų ambicijos pasikeitė. Gresia nauja reorganizacija – departamentus ketinama naikinti.

Ketina naikinti vos 4 metus gyvavusius departamentus

Tarp šios reorganizacijos metu atleidžiamų darbuotojų minimi trys departamentų direktoriai – Žmonių gerovės ir ugdymo direktorė Asta Lesauskienė, Strateginės plėtros ir ekonomikos vadovė Vaida Kalasevičienė ir Urbanistinės plėtros ir ūkio direktorius Virgilijus Statkus. Jei nebus pasiūlytas jiems priimtinas darbas Savivaldybėje, šių trijų žmonių išeitinėms kompensacijoms bus atseikėta beveik 30 tūkstančių eurų.

Nors departamento direktoriaus atlyginimo vidurkis siekia per 3200 eurų, realiai vieni nuo kitų skiriasi beveik dvigubai, priklausomai nuo darbo krūvio. Dviejuose departamentuose yra po tris skyrius, viename – 6.

Tarp atleidžiamų – Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto poskyrio vedėja Irena Krugiškienė, kuriai taip pat teks išmokėti solidžią kompensaciją. Šis poskyris kaip ir iki 2016 metų taptų savarankišku Turto valdymo skyriumi. Taip pat ir Personalo skyrius, kuris šiuos ketverius metus buvo tik Bendrųjų reikalų skyriaus padalinys.

Bendrųjų reikalų skyrius prarastų ir dar vieną funkciją – viešuosius ryšius. Šias funkcijas vykdęs vyriausiasis specialistas Vitalis Lebedis taptų savarankišku tiesiogiai Administracijos direktoriui pavaldžiu viešųjų ryšių koordinatoriumi.

Jau kiek seniau buvo koreguotos atskirų skyrių funkcijos, atstatant jas pagal 2016 metų struktūrą.

Planuojama, kad iš viso funkcijos keisis 14 žmonių. Jei jie su pokyčiais nesutiks, bus atleisti.

Kuria reformą – žmonių nemato

„Buvo išsakyta tam tikra kritika dėl Savivaldybės administracijos struktūros ir jos efektyvumo, ir duotas mero pavedimas man išanalizuoti situaciją ir pateikti diskusijai“, – kodėl prireikė permainų aiškina Administracijos direktorius Antanas Bartulis.

Jis praėjusį ketvirtadienį planavo apie tai pradėti diskusiją su politikais. Vienas iš pokyčių elementų – departamentų grandies išeliminavimas.

„Yra dirbantis specialistas, ant jo yra vedėjas, ant jo dar yra departamento direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas ir direktorius. Kol mano signalas nueina iki dirbančio darbuotojo, jis pereina 4 pakopas. Matyt buvo manoma, kad nuo 2016 metų įvedus departamentus, bus gerai. Mes nelabai matome, kad čia kažkas labai gerai įvyko. Tam tikrų pliusų yra. Departamento direktorius organizuoja visų savo skyrių darbą, nors realiai tą darbą organizuoja skyriaus vedėjas. Kai reikia komunikavimo tarp architektūros ir statybos skyriaus arba ūkio skyriaus, įsiterpia departamento direktorius. Mes pradedame diskusiją apie mūsų modelį ir kaip jis galėtų būti tobulinamas“, – komentavo A. Bartulis.

Nors tokie pat argumentai buvo minimi ir prieš ketverius metus pradedant reorganizaciją, jų negirdėjo nei tuometinis Administracijos direktorius Eduardas Bivainis, nei jo pavaduotojai Martynas Šiurkus ir Giedrė Mendoza Herrera, nei meras su politine dauguma.

Tuomet buvo įsteigti keturi departamentai, tačiau Socialinių paslaugų departamentui vadovavęs Deividas Petrolevičius išvyko dirbti tokį pat darbą į Klaipėdą. Šis departamentas buvo sujungtas su Švietimo, kultūros ir sporto departamentu ir 6 skyriams ėmė vadovauti Asta Lesauskienė.

Kas laukia atleidžiamų departamentų direktorių?

„Kai mes sprendžiame reformą, mes nesprendžiame žmonių klausimo. Kitaip jokios reformos nepadarysi. Žmonės, kurie turi tokią kompetenciją neprapuls, yra ir pas mus laisvos vakansinės vietos, vyksta konkursai. Pavyzdžiui, Asta (Lesauskienė – aut.) su jos kompetencija paimtų bet kokią mokyklą, jos didžiulė patirtis pasitarnautų tai mokyklai. Tų variantų yra įvairių. Nesukomplektavimas pas mus yra nuolatinis Administracijoje, kadangi atlyginimai yra maži. Pritarus vienam ar kitam modeliui žmonių klausimas spręsis savaime. Viską darysime ramiai, išdiskutuosime“, – aiškino Administracijos direktorius.

Tikisi pritarimo

Vadovas komentavo, kad Savivaldybės turto valdymas dabar išskaidytas per kelis padalinius, todėl nori viską sutelkti į vienas rankas. Planuose – skyriaus vadovo pareigas patikėti dabar vadovaujančiai Socialinio būsto poskyriui Ijai Jencienei.

A.Bartulį stebino į Bendrųjų reikalų skyrių sukeltos kelių padalinių funkcijos. Kadangi Savivaldybė tvarko ne tik savo įstaigos personalo reikalus, bet ir jai priklausančių biudžetinių įstaigų, organizuoja konkursus, kilo poreikis, kad Personalo skyrius būtų savarankiškas.

Paklaustas, ar visos šios permainos reiškia, kad brangiai kainavusi ir be teismų neapsiėjusi Savivaldybės administracijos 2016 metų reforma buvo nepagrįsta, A. Bartulis atsakė: „Aš nežinau, kokia buvo struktūra iki 2016 metų spalio 1 dienos. Žiūriu į dabartį. Matau mūsų valdymo sistemos taisytinų dalykų, tam tikrą efektyvumą ir bandau tai išspręsti“.

Jis pastebėjo, kad kartais pokyčių reikia. 2019 metais buvo atsisakyta vieno Administracijos direktoriaus pavaduotojo. Anot A. Bartulio, tai nebuvo geras sprendimas. Ketinama antrojo pavaduotojo etatą atstatyti.

Šiaulių miesto Taryboje dirba visi tie politikai, kurie 2016 metais steigė departamentus, ar pavyks gauti jų pritarimą pokyčiams?

„Nėra, kad aš griaunu, o jie saugo tą savo kūrinį, kaip savo vaiką. Jei jie šiandien galėtų priiminėti sprendimus, nemanau, kad jie nematytų, kad ši sistema yra tobulintina“, – vylėsi Administracijos galva.

2016 metais vykdyta reforma kainavo per 200 tūkstančių eurų, neskaičiuojant įsteigtų brangiai apmokamų departamentų direktorių pareigybių. Savivaldybė samdė ekspertus, kurių paslaugos kainavo apie 15 tūkstančių eurų.

Kiek tai kainuos šįkart?

„Be abejo, yra išeitinės, bet jei pasiūlome, kur žmogus galėtų dirbti, tada kaštai jau kiti. Nesakau, kad nei kiek nekainuos, bet tikslas, dėl kurio siekėme to efektyvumo, atpirks kaštus“, – žadėjo direktorius.

Tai buvo rizika

Politikai nedrąsiai prasitaria, kad miesto galvoms galimai neįtiko pernelyg aktyvi Žmonių gerovės ir ugdymo departamento direktorė Asta Lesauskienė. Pati direktorė sakė priekaištų nesulaukusi.

A. Lesauskienė sakė labiausiai pasiteisino bendras darbas su Kultūros, Sporto ir Švietimo skyriais.

„Sunku pasakyti, kodėl tokie sprendimai, matyt, reikia pokyčių. Aš ėjau į šias pareigas suprasdama, kad tai nebus amžina pareigybė, todėl tai yra didelė rizika. Kažkada departamento gali neprireikti ir tada kils pavojus mano darbui. Priimu tuos pokyčius logiškai, bus proga pagalvoti, kur galėčiau dirbti“, – sakė A. Lesauskienė.

Ji mano, kad jos kompetencija yra tinkama ir galėtų dirbti Savivaldybėje, nes myli Šiaulius ir tai įrodė savo veikla. Todėl lauks pasiūlymų, kad ir į žemesnes pareigas. Jei nieko nepasiūlys, tada pagalvos apie dalyvavimą kokios nors mokyklos vadovo konkurse.

Po pirmo žingsnio sustojo

Buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, dabartinis Tarybos narys Martynas Šiurkus aiškino, kad prieš ketverius metus įvykdyta struktūros reforma turėjo būti tik pirmas žingsnis. Toliau turėjo būti dirbama su kokybės vadyba, kuriama organizacijų veikos efektyvumo gerinimo sistema LEAN. Tačiau vėliau niekam to nebereikėjo, nes nelabai kas apie tai suprato. Neilgai trukus po reformos įgyvendinimo miesto Taryba iš pareigų atleido ir tuometinį direktorių Eduardą Bivainį, o kiek vėliau ir jo pavaduotojus.

M. Šiurkus spėja, kad šiandieniniams vadovams departamentų direktoriai nereikalingi. Pavyzdžiui, pasikeitus įstatymui švietimo įstaigų vadovus priima į darbą ir atleidžia meras. Viena iš galimų atleidimo priežasčių – pasitikėjimo praradimas. Taip meras gali valdyti švietimo įstaigų vadovus, o departamento direktorius, kaip tarpininkas, jam nereikalingas.

„Taip ir neatsirado susietų rodiklių su veiklos rezultatais. Pasižiūrėkite, kaip mokamos premijos. Liko pinigų visiems po lygiai ir išmokame. Taip neturėtų būti. Turėtų būti motyvuojami žmonės, kurie daug dirba, kur gali pamatuoti jų rezultatą“, – aiškino M. Šiurkus, žadėjęs Taryboje nepalaikyti naujos reorganizacijos.

Ketveri metai – ilgai išgyveno

Tačiau departamentų steigimui vadovavęs tuo metu Administracijos direktoriumi dirbęs Tarybos narys Eduardas Bivainis pritaria, kad mokesčių mokėtojams brangūs departamentų direktoriai pabuvo ir gana.

Jis mano, kad kiekvienas Administracijos vadovas struktūrą gali nusistatyti pagal save. Nesvarbu, kad tai mokesčių mokėtojams kainuoja nemenkus pinigus.

E. Bivainiui sunku pasakyti, ar jo komandos kurta struktūra pasiteisino, nes ją įvedus po poros mėnesių jis pats buvo atleistas iš direktoriaus pareigų.

„Ketveri metai – dar ilgai išgyveno. Būna, kad ir dažniau eksperimentuoja“, – aiškino politikas, pamiršęs, kad tokie eksperimentai vyksta už viešuosius, o ne privačius pinigus.

Jis sakė nemanantis, kad reforma su departamentais struktūroje buvo klaida, tiesiog ne viskas pasiteisina ir ketina Taryboje balsuoti už naujus pokyčius, kuriuos pats kažkada dalinai ir nulėmė.