Naujausios
DĖL ŠIAULIŲ MIESTO KULTŪROS CENTRO „LAIPTŲ GALERIJA“ IŠSAUGOJIMO ir veiklos tęstinumo
Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“ (juridinio asmens kodas 190541679) – tai nuo 1992 metų veikiantis kultūros centras, kuris profesionaliai, atsakingai, kūrybiškai vykdo savo veiklą, formuoja Šiaulių miesto ir Šiaurės Lietuvos (Joniškio, Pakruojo etc.) profesionaliosios kultūros lauką, sudaro sąlygas visuomenei dalyvauti, stebėti, vertinti kultūros procesus ir ugdytis vertybines kultūrines nuostatas.
Raginame kultūros centro savininkę Šiaulių miesto savivaldybę, savininko teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas – Šiaulių miesto savivaldybės tarybą, Šiaulių miesto savivaldybės merą – išsaugoti Šiaulių miesto kultūros centrą „Laiptų galerija“, t.y. nevykdyti galimos juridinio asmens reorganizacijos prijungiant prie Šiaulių kultūros centro, puoselėjančio išskirtinai masinės kultūros renginius. Raginame kuo skubiau teisės aktų nustatyta tvarka skelbti viešą konkursą Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ vadovo pareigoms eiti.
Atkreipiame dėmesį, kad Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“ „[...] pagal veiklos pobūdį yra specializuotas kultūros centras, kurio pagrindinė kultūrinės veiklos sritis yra profesionaliojo meno sklaida ir populiarinimas. Pagrindinė ekonominės veiklos rūšis – kultūrinis švietimas.“1 Šiaulių miesto kultūros centras atitinka Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo (2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2395; galiojanti suvestinė redakcija: 2023-04-01–2023-12-31) 2 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 straipsnio 2 dalį.
Esame įsitikinę, kad Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“:
a) formuoja ir stiprina ne tik nacionalinį, bet ir regiono, svarbiausia, vietos bendruomenės kultūrinį savitumą;
b) profesionaliai teikia kultūros paslaugas ir užtikrina jų prieinamumą kultūros bendruomenei ir visuomenei;
c) ugdo ir tenkina Šiaulių miesto, Šiaulių regiono, Šiaurės Lietuvos kultūros bendruomenės kultūrinius poreikius;
d) organizuoja, rengia ir vykdo aukšto meninio lygio kultūros festivalius, parodas, literatūrinius vakarus („Šiaulių Monmartro Respublika“ etc.);
e) sudaro sąlygas etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimui, stiprinimui ir sklaidai („Laiptų galerijos“ folkloro ansamblis „Salduvė“ etc.);
f) nuosekliai ugdo visuomenės kultūrinį ir kritinį mąstymą, brandina meno istorijos, meno estetikos žinias bei formuoja vertybines nuostatas;
g) rengia kultūros renginius, įgyvendina kultūrinės edukacijos ir neformaliojo švietimo veiklas;
h) nuosekliai organizuoja ir vykdo mėgėjų meno veiklas ir jų sklaidą;
i) kvalifikuotai organizuoja ir vykdo profesionaliojo meno veiklas ir jų sklaidą;
j) dalyvauja įgyvendinant regioninius, nacionalinius, tarptautinius kultūros plėtros projektus ir programas;
k) vykdo veiklas, skatinančias įvairių kultūrų pažinimą (rengia Latvijos dailininkų parodas; vykdo litvakų kultūros – dailės, literatūros, muzikos ir jos kūrėjų – pristatymą; supažindina su išeivijos ir jaunųjų Lietuvos menininkų darbais);
l) vykdo ir skatina tarptautinį menininkų, meno tyrėjų bendradarbiavimą;
m) savo veiklomis, kultūros paslaugomis, iniciatyvomis ir rezultatais garsina Šiaulius ir Lietuvą pasaulyje;
n) padeda įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros plėtros programą (-as);
o) padeda įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“.
Neabejojame, kad įvykdžius numatomą reorganizaciją Šiaulių miestas praras svarbų ir išskirtinės kompetencijos ne tik regioninės, bet ir nacionalinės reikšmės kultūros objektą ir subjektą, o tai ilgainiui lems profesionaliojo meno neprieinamumą šiauliečiams ir Šiauliams, beje, nestokojantiems ambicijų tapti Šiaurės Lietuvos kultūros sostine. Tai neleis Šiauliams užimti miestui deramą vietą Savivaldybių kultūros indekse, neleis tapti kuriančiąja savivaldybe, neleis išspręsti sisteminės problemos: „Beveik visi didieji miestai (Klaipėdos m., Šiaulių m., Alytaus m., Panevėžio m. sav.) atsidūrė santykinai žemose savivaldybių kultūros indekso reitingo pozicijose. Tai lėmė per maža pagal gyventojų skaičių kultūros infrastruktūra: esant santykinai žemesnei situacijai kultūros paveldo srityje, reikėtų daugiau dėmesio skirti esamoms kultūros įstaigoms palaikyti, naujoms atsirasti ir profesionalaus meno kūrėjams skatinti [išskirta – N. B.]“2.
Kviečiame viešai svarstyti galimybę ir poreikį Šiaulių miesto kultūros centrui „Laiptų galerija“ tapti daugiasričiu kultūros centru, kurio veikla apimtų dvi ar daugiau kultūros ar meno sričių: tęsti profesionaliojo meno kūrimą, sklaidą ir populiarinimą ir steigti „Laiptų galerijos“ filialą Pelikso Bugailiškio namuose pavadinant jį Šiaulių etninės kultūros centru;
––
Primename, kad Šiaulių miesto kultūros centrą „Laiptų galerija“ itin vertina šiauliečiai ir profesionaliosios Lietuvos kultūros asmenybės bei miesto ir regiono kultūros bendruomenė.
DALIA KARATAJIENĖ: „Mintis apie raiškesnį Pelikso Bugailiškio atminimo aktualizavimą yra puikus pamąstymas galeristams, kurie per ilgus galerijos egzistavimo metus įrodė, kad geros idėjos „Laiptuose“ nenuvysta. Gi vizija apie „Laiptų galerijos“ prijungimą prie Kultūros centro yra mažų mažiausiai keista. Nes kaip tik čia sutrinka argumentavimo logika.“3
JANINA ALIŠAUSKIENĖ: „Laiptų galerija“ – yra kamerinė erdvė, ir, ko gero, Šiauliuose vienintelė. Jei ten yra folklorinis ansamblis, tai jis veža visą miestą etnokultūros srityje. Nėra, kas būtų geresnio ir garsintų Šiaulius. Pristatyta garsiausių, įdomiausių klasikų, nacionalinės premijos laureatų kūryba: Jokūbas Jacovskis, Šarūnas Sauka, Rūta Katiliūtė, Sigita Maslauskaitė, daugybė kitų.“4
STASYS TUMĖNAS: „Akivaizdu, kad „Laiptų galerijos“ veikla seniai peržengė Šiaulių ribas, o dailės pleneras „Monmartro respublika“ tapo unikaliu reiškiniu ne tik Šiaurės Lietuvoje, bet ir puikiai atpažįstamu vardu tarptautiniuose vandenyse. [...] Taigi įstatymas draudimo veikti dviem kultūros centrams nenumato ir neapibrėžia.“5
ANTANAS VISOCKIS: „Laiptų galeriją“ reikėtų išsaugoti. [...] Vienas dalykas – menų įstaigų niekuomet nėra per daug. Antras dalykas – įstaiga turėjo savo veidą ir daliai šiauliečių jis tiko, tad galėtų gyvuoti ir toliau.“6
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ: „Jei jau taip verkiama, kad DVIEJŲ kultūros centrų Šiauliams per daug (Cha!!!), tai imkim ir pavadinkim taip: Pelikso Bugailiškio namų daugiafunkcė „Laiptų galerija“. O namuose yra ir tai, kas saugotina (nuostabioji „Salduvė“ (vadovas Darius Daknys) ir kolektyvo skleidžiama profesionali etninė kultūra), ir tai, kas tradiciškai vyksta (renginiai ir „Šiaulių Monmartro Respublika“, Josepho Achrono muzikos festivalis) ir tai, kas dar bus sugalvota. Laiptininkų nei žaidinti, nei apšviesti nereikia, jie brandūs ir žino, ko nori!“7
NERIJUS BRAZAUSKAS: „Mano manymu, galerijos išnykimas iš Šiaulių miesto kultūros lauko pirmiausia iš miesto gyventojų atims teisę į kokybišką profesionaliojo meno kūrimą, sklaidą ir recepciją. Institucija neteks esamo įdirbio, sukaupto kultūrinio, organizacinio, socialinio kapitalo, kuris dabar leidžia į Šiaulius pasikviesti aukščiausiojo lygmens profesionalių menininkų. „Laiptų galerija“ neteks galimybės pati atsinaujinti, stiprinti savo kultūrinę veiklą, įtraukti kultūroje nedalyvaujančius ar retai dalyvaujančius gyventojus.“8
Antanas Jasenka: „Kiek galėjau susipažinti su ,,Laiptų galerijos” veikla, neabejodamas tvirtinu, kad ji dinamiška, susitelkusi į kokybę. Labai aukštai vertinu jos veiklą, pasisakau už jos išlikimą.“9
Ilona Daujotaitė-Janulienė: „Kokią kultūros strategiją kuriate? Sugriautas universitetas, panaikinta universiteto galerija, dūlėja Zubovų rūmai… Dabar imatės „Laiptų galerijos“? Tai mankurtizmas.“10
Birutė Kuicienė: „Prijungimas prie bet kurios įstaigos gali pražudyti „Laiptų galerijos“ savitumą. Ypač galerinę veiklą. „Laiptai“ mums, dailininkams, labai daug duoda.“ (Ten pat.)
Giedrė Riškutė-Kariniauskienė: „Didelė garbė eksponuoti savo kūrybą LAIPTŲ galerijoje.“ (Ten pat.)
Gražina Arlauskaitė-Vingrienė: „Laiptų galerija“ neabejotinai turi reikšmingą vietą miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, pelniusi pripažinimą, garsina Šiaulius ir yra reikalinga Šiaulių miesto žmonėms ir miesto svečiams.“ (Ten pat.)
Živilė Bardzilauskaitė-Bergins: „Laiptų galerija“ turi puikų įdirbį, ir jį sunaikinti – tai sunaikinti dalį gyvybės (meno) mieste.“ (Ten pat.)
Kornelijus Užuotas: „O kas atsitiko uždarius Šiaulių universiteto galeriją? Kas nauja įkurta, kad toji stiklinė prisipildytų, kultūros laukas išsiplėstų? Tuštuma. Ar mums, šiauliečiams, tuštumos maža, tuščių langų?“ (Ten pat.)
Ričardas Bartkevičius: „Šiauliai – miestas: praeitis ir ateitis; tradicijos, švietimas ir kultūra; jaunimas ir senimas; dailė ir muzika; miesto savitumas, žinomumas; tarptautiškumas, patrauklumas miestiečiams ir svečiams – visa tai ir yra „Laiptų galerija.“ (Ten pat.)
Edita Radvilavičiūtė-Utarienė: „Mano nuomone, turint tokį milžinišką įdirbį, žinomumą, kūrėjų ir miestiečių meilę bei dėmesį, būtina tęsti galerijos veiklą.“ (Ten pat.)
Aldis Kļaviņš, Inta Klāsone, Solvita Spirģe-Sēne: „Labai vertiname mūsų, latvių, personalinių ir grupinių parodų rengimą „Laiptų galerijoje“. Renginiuose susirenka gausybė žiūrovų, neabejojame, kad ji yra pajėgi tęsti savo veiklas.“ (Ten pat.)
Vytautas Jonas Juška: „Kuriama ne tik dėl kūrybos, bet ir dėl savo žiūrovo, esamo ir to, kurį norima dar prisijaukinti.“ (Ten pat.)
Egidijus Jakubauskas: „Tai unikalu, lyg savotiškas prekės ženklas kultūros srity. Bet kokia „Laiptų galerijos“ reorganizacija pakenktų miesto įvaizdžiui, o kultūros laukui būtų skaudi netektis.“ (Ten pat.)
Mes, žemiau pasirašę asmenys, reikalaujame, kad Šiaulių miesto savivaldybė atsižvelgtų į viešąjį interesą ir išsaugotų Šiaulių miesto kultūros centrą „Laiptų galerija“, išlaikytų savarankiško juridinio asmens statusą, užtikrintų veiklos tęstinumą, bendradarbiautų su „Laiptų galerijos“ bendruomene ir kitais kultūros centro veikla suinteresuotais Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis.
