Šiauliuose paminėtos geto įsteigimo 85-osios metinės

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Prie buvusio Šiaulių geto vartų Trakų ir Ežero gatvių sankryžoje pagerbtas Šiaulių geto kalinių atminimas ir prisimintos Holokausto aukos.

Liepos 20 dieną Šiauliuose, prie buvusio Šiaulių geto vartų Trakų ir Ežero gatvių sankryžoje, pagerbtas Šiaulių geto kalinių atminimas ir prisimintos Holokausto aukos.

Prie geto vartus žyminčio akmens padėta gėlių, pagal žydų paprotį padėta akmenėlių, uždegta atminimo žvakių, nuskambėjo giesmė. Skaudžią istoriją priminė aktorius Vladas Baranauskas, pasisakė Šiaulių vicemeras Justinas Švėgžda.

Minėjimas tęsėsi Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje. Renginį muzikiniu kūriniu pradėjo smuikininkė Agnė Marozaitė ir pianistė Irina Tautkuvienė, eiles skaitė minėjimo vedėjas aktorius V. Baranauskas.

Renginyje kalbėjo Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, Izraelio ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Shimon Pesach, Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkė Rašela Galinienė, Holokausto istorijos tyrinėtojas Evaldas Balčiūnas.

Šią vasarą sukanka 85 metai nuo Šiaulių miesto geto įsteigimo. Pasak R. Galinienės, tai – vienas skaudžiausių Šiaulių miesto ir žydų bendruomenės istorijos puslapių.

1941 metų vasarą žydai buvo suvaryti į du getus: vadinamojo Kaukazo priemiestyje ir tarp Ežero bei Trakų gatvių. Už spygliuotos vielos atsidūrė apie 4–5 tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų.

1943 metų lapkričio 5-ąją įvykdyta viena baisiausių akcijų – į mirtį išvežti 570 vaikų ir 260 senelių. 1944-ųjų liepą getas galutinai likviduotas, o jo kaliniai deportuoti į Štuthofo ir Dachau koncentracijos stovyklas. Holokaustą išgyveno vos apie 500 Šiaulių žydų.

Liepos 20 dieną Holokausto aukos pagerbtos ir Šiaulių rajone – Kužiuose vyko Atminties kelio eisena.